Baigiant analizuoti klausimus, susijusius su REPO sandoriais, ir su jais susijusias teisines rizikas, šioje pranešimo dalyje aptariami kredito įstaigų ir FMĮ atsakomybės klausimai.
Kredito įstaiga ar FMĮ neinformuodama investuotojo apie finansinių priemonių kainų sumažėjimą ir būtinybę sumokėti garantinę įmoką, pažeidžia savo prievoles. Dėl tokio pažeidimo investuotojas gali tinkamai neįvertinti savo padėties, prisiimamos rizikos, taip pat, neturėdamas informacijos, negali priimti
Toliau analizuojant temą apie kreditų įstaigų ir FMĮ klaidas, susijusias su REPO sandoriais, ir dėl to atsirandančius investuotojų nuostolius, būtina aptarti, kokios pareigos investuotojų atžvilgiu dažniausiai yra pažeidžiamos.
Praktikoje viena iš dažniau pasitaikančių problemų yra kredito įstaigos ar FMĮ pareigos suteikti investuotojui reikalingą informaciją ar ją suteikti tinkamai pažeidimas. Be to, neretai kredito įstaigos ar FMĮ visą atsakomybę už savo klaidas ir dėl klaidų atsiradusius nuostolius perkelia investuotojams.
Pastaroji finansų krizė atskleidė, kad valdant riziką, susijusią su investicijomis, būtina įvertinti ir teisinę riziką arba bent jau į tai atkreipti pakankamą dėmesį. Pavyzdžiui, bankas ar kita institucija, teikdama investicines paslaugas, gali pažeisti savo sutartinius įsipareigojimus ir tinkamai neatlikti savo pareigų, numatytų teisės aktuose ar sutartyse. Tai gali lemti nuostolių atsiradimą ar jų padidėjimą investuotojui. Šiame pranešime trumpai analizuojami kai kurie klausimai, susiję su taip vadinamais atpirkimo arba REPO sandoriais, ir su jais susijusios teisinės rizikos.
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos internetiniame tinklapyje (www.ukmin.lt) yra pateiktas Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriuo siekiama gerinti verslo aplinką ir skatinti jo kūrimą bei plėtojimą.
Įstatymo projekte siūloma mažinti uždarosios akcinės bendrovės įstatinio kapitalo dydį nuo 10 tūkst. Lt iki 1 tūkst. Lt. Taip pat siūloma panaikinti nustatytą akcininkų skaičiaus ribą, nes, kaip teigiama Ūkio ministerijos aiškinamajame rašte dėl nustatyto maksimalaus akcininkų skaičiaus praktikoje kyla nemažai problemų, kai akcinės bendrovės yra pertvarkomos į uždarąsias akcines bendroves.
Šiuo metu galiojančiame Akcinių bendrovių įstatyme bendrovės valdybos sprendimų priėmimui yra keliami pakankamai griežti reikalavimai: valdybos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau nei 2/3 valdybos narių, o sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja daugiau nei pusė posėdyje dalyvaujančių narių. Įstatymo projekte siūloma tokią tvarką palengvinti - valdybos posėdis būtų laikomas įvykusiu, kai jame dalyvautų ne mažiau kaip pusė valdybos narių, o sprendimas būtų laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsų "už" negu "prieš".
2009-04-03 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) galutinai patvirtino, kad AB ,,Panevėžio statybos trestas" (PST) kontrolę turintys akcininkai privalo pateikti privalomąjį oficialų pasiūlymą supirkti likusias PST akcijas. Šioje byloje teismas pasisakė dėl oficialaus pasiūlymo instituto. Be to, po teismo nutarties paskelbimo kyla klausimų, kokiomis sąlygomis turi vykti oficialus pasiūlymas.
Vertybinių popierių rinkos įstatymo (2002-04-01 redakcija), kuris galiojo kontrolės atsiradimo metu, privalomo pasiūlymo kainos nustatymo taisyklė įtvirtinta 19 str. 2 d. Numatyta, kad privalomo pasiūlymo kaina turi būti ne mažesnė nei didžiausia VP, kuriuos siūlytojas įsigijo per 12 mėn. iki peržengdamas ribą, kai įgyjamas atitinkamas kiekis VP, kaina. Manytina, kad, pagal teismų nustatytas aplinkybes, 2003-04-09 galėtų būti ta diena, kai buvo įgyta kontrolė (tam, kad būtų tiksliai nustatyta, reiktų peržiūrėti akcijų įsigijimo operacijas). Taigi kaina turėtų būti ne mažesnė nei didžiausia kaina, kurią mokėjo kontrolę įgiję asmenys per 12 mėn. iki 2003-04-09.
Akcijų kainos sparčiai krenta. Kreditai brangsta, bankai riboja kreditavimą. Listinguojamos bendrovės kapitalo galėtų pritraukti iš rinkos, tačiau teisės aktai tokias galimybes riboja. Akcinių bendrovių įstatymas (45 str.) ir ES Antrosios Tarybos direktyva (8 str.) nustato, kad naujai išleidžiamų akcijų kaina turi būti ne mažesnė už jų nominalią vertę. Tai reiškia, kad akcijų kainoms rinkoje esant mažesnėms už nominalą (mažiausias nominalas Lietuvoje 1 Lt), bendrovės negali leisti naujų akcijų emisijų ir pritraukti kapitalo iš rinkos. Jei akcijos būtų leidžiamos už didesnę kainą nei akcijos kainuoja rinkoje, niekas jų paprasčiausiai nepirktų - biržoje būtų galima įsigyti pigiau. Tai ypač aktualu šiomis dienomis, kai dalis akcijų jau kainuoja mažiau nei 1 litas. Todėl būtina įteisinti nominalios vertės neturinčias akcijas. Naikinti nepagrįstus kapitalo rinkos suvaržymus, įskaitant draudimą bendrovėms platinti akcijas rinkoje mažesne kaina nei nominali jų vertė, dar 2000 m. siūlė Lietuvos laisvosios rinkos institutas „Pagrindinių kapitalo rinkos plėtros kliūčių apžvalgoje“.
2008-09-01 Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pateikė apibedrintus paaiškinimus apie tai, kas laikoma turto įsigijimo kaina pagal Pelno mokesčio įstatymą (PMĮ). Paaiškinime be kitų atvejų taip pat aptariamas atvejis, kai Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka siekiant panaikinti bendrovės balanse įrašytus nuostolius yra mažinamas bendrovės įstatinis kapitalas sumažinant akcijų nominalią vertę. Tokiu atveju laikoma, kad akcijų įsigijimo kaina bendrovės akcininkams nesikeičia. Ji lieka ta pati, kokia buvo iki šių akcijų nominalios vertės sumažinimo. Daugiau informacijos galima rasti VMI tinklapyje.
AG Invest
Advokatų profesinė bendrija
Žalgirio g. 88, 605
Vilnius, Lietuva
tel. +370 650 34204
el. p.: info@aginvest.eu