Toliau analizuojant temą apie kreditų įstaigų ir FMĮ klaidas, susijusias su REPO sandoriais, ir dėl to atsirandančius investuotojų nuostolius, būtina aptarti, kokios pareigos investuotojų atžvilgiu dažniausiai yra pažeidžiamos.

Praktikoje viena iš dažniau pasitaikančių problemų yra kredito įstaigos ar FMĮ pareigos suteikti investuotojui reikalingą informaciją ar ją suteikti tinkamai pažeidimas. Be to, neretai kredito įstaigos ar FMĮ visą atsakomybę už savo klaidas ir dėl klaidų atsiradusius nuostolius perkelia investuotojams.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos internetiniame tinklapyje (www.ukmin.lt) yra pateiktas Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriuo siekiama gerinti verslo aplinką ir skatinti jo kūrimą bei plėtojimą.
 
Įstatymo projekte siūloma mažinti uždarosios akcinės bendrovės įstatinio kapitalo dydį nuo 10 tūkst. Lt iki 1 tūkst. Lt. Taip pat siūloma panaikinti nustatytą akcininkų skaičiaus ribą, nes, kaip teigiama Ūkio ministerijos aiškinamajame rašte dėl nustatyto maksimalaus akcininkų skaičiaus praktikoje kyla nemažai problemų, kai akcinės bendrovės yra pertvarkomos į uždarąsias akcines bendroves.
 
Šiuo metu galiojančiame Akcinių bendrovių įstatyme bendrovės valdybos sprendimų priėmimui yra keliami pakankamai griežti reikalavimai: valdybos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau nei 2/3 valdybos narių, o sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja daugiau nei pusė posėdyje dalyvaujančių narių. Įstatymo projekte siūloma tokią tvarką palengvinti - valdybos posėdis būtų laikomas įvykusiu, kai jame dalyvautų ne mažiau kaip pusė valdybos narių, o sprendimas būtų laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsų "už" negu "prieš".
 

Akcijų kainos sparčiai krenta. Kreditai brangsta, bankai riboja kreditavimą. Listinguojamos bendrovės kapitalo galėtų pritraukti iš rinkos, tačiau teisės aktai tokias galimybes riboja. Akcinių bendrovių įstatymas (45 str.) ir ES Antrosios Tarybos direktyva (8 str.) nustato, kad naujai išleidžiamų akcijų kaina turi būti ne mažesnė už jų nominalią vertę. Tai reiškia, kad akcijų kainoms rinkoje esant mažesnėms už nominalą (mažiausias nominalas Lietuvoje 1 Lt), bendrovės negali leisti naujų akcijų emisijų ir pritraukti kapitalo iš rinkos. Jei akcijos būtų leidžiamos už didesnę kainą nei akcijos kainuoja rinkoje, niekas jų paprasčiausiai nepirktų - biržoje būtų galima įsigyti pigiau. Tai ypač aktualu šiomis dienomis, kai dalis akcijų jau kainuoja mažiau nei 1 litas. Todėl būtina įteisinti nominalios vertės neturinčias akcijas. Naikinti nepagrįstus kapitalo rinkos suvaržymus, įskaitant draudimą bendrovėms platinti akcijas rinkoje mažesne kaina nei nominali jų vertė, dar 2000 m. siūlė Lietuvos laisvosios rinkos institutas „Pagrindinių kapitalo rinkos plėtros kliūčių apžvalgoje“.