Nuo 2010 m. sausio 1 d. priimti Civilinio Kodekso pakeitimai, kurie supaprastino juridinių asmenų registravimo ir likvidavimo procedūras, palengvino steigimo dokumentų ir registro duomenų keitimo tvarką.
 
Naujomis įstatymo nuostatomis atsisakoma popierinių juridinio asmens pažymėjimų. Vietoj jo išduodamas juridinių asmenų registro išrašas, o pasikeitus duomenims, aktualus išrašas. Popierinio juridinio asmens pažymėjimo duomenų dažnai neužtekdavo, todėl vis vien tekdavo užsakinėti juridinių asmenų registro išrašus.
 

AG Invest advokatų profesinės bendrijos advokatas atstovavo Klientą įdomia linkme pasisukusioje išieškojimo byloje, kurios nagrinėjimas truko beveik 3 metus.

1. Ieškovas bankrutuojanti įmonė kreipėsi į teismą, reikalaudama atsakovo grąžinti įsiskolinimą. Išaiškėjo, kad pirminis atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo ieškovo, pirminio atsakovo ir mūsų Kliento pasirašytos trišalės sutarties pagrindu po bankroto bylos iškėlimo sumokėjo reikalaujamą grąžinti sumą mūsų Klientui. Todėl atsakovas buvo pakeistas į mūsų atstovaujamą Klientą. Ieškovas vadovavosi Įmonių bankroto įstatymo nustatytu draudimu vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo.

2. Gindami Kliento interesus vadovavomės sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir įrodėme, kad iki bankroto bylos iškėlimo šalių pasirašyta trišalė sutartis yra reikalavimo perleidimo ir skolos perkėlimo sutartis, kurią pasirašius ieškovas neteko teisės reikalauti ginčijamos sumos, o mūsų Klientas elgėsi sąžiningai.

3. I instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas sprendimą motyvavo mūsų nurodytais argumentais, jog iki bankroto bylos iškėlimo šalių sudaryta trišalė sutartis yra reikalavimo perleidimo ir skolos perkėlimo sutartis, kurią pasirašius ieškovas neteko teisės reikalauti ginčijamos sumos; jog atsakovas elgėsi sąžiningai.

Pastaruoju metu į teismus vis dažniau kreipiasi finansų maklerio įmonės ir investicines paslaugas teikiančios kredito įstaigos (toliau – investicinės įmonės) dėl sutarčių nevykdymo ir skolos iš investuotojų priteisimo. Kaip paaiškėja vėliau, skolingi lieka ne investuotojai, o patys ieškovai. Taip atsitinka dėl to, kad investicinės įmonės, dar prieš pradėdamos teikti investicines paslaugas, pažeidžia jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
 
2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (toliau – MiFID), Finansinių priemonių rinkų įstatymas (toliau – FPRĮ), Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintos Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklės (toliau – Taisyklės) ir kiti teisės aktai užtikrina aukščiausio lygio investuotojų (investicinių paslaugų vartotojų) teisių apsaugą, kuri susideda iš trijų pagrindinių investicinės įmonės pareigų grupių:
 

2009 m. balandžio 23 d. Seime buvo pritarta Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisoms, kuriomis dar kartą siekiama sumažinti įmokų į pensijų fondus dydį. Kaip jau ne kartą buvo minėta (Įmokos į pensijų fondus sumažintos. Ar teisėtai?, Ar įmokų į pensijų fondų dydžio sumažinimas neprieštarautų Konstitucijai?), tokie pakeitimai, manytina, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės (teisėtų lūkesčių) principui, nuosavybės neliečiamumui bei lygybės įstatymui principui.
Taip pat informuojame, jog dalyvaudami projekte www.dokumentai.info, prisidėsime teikiant neatlygintiną (bro bono) teisinę pagalbą rengiant pagrindinių dokumentų, susijusių su esminių pensijų fondų dalyvių teisių gynimu, projektus.