Įmonės bankrotas yra pakankamai jautrus teisinis procesas. Jis susijęs ne tik su savininkų ir kreditorių interesais, bet yra svarbus ir likusiai visuomenės daliai. Įmonei iškėlus bankroto bylą dažniausiai nustoja veikti dar vienas ekonominės rinkos dalyvis, nebelieka potencialaus mokesčių mokėtojo, naikinamos darbo vietos, o nepatenkinti kreditorių reikalavimai gali lemti kreditorių nemokumą ir naujų bankroto procedūrų iniciavimą. Norint sušvelninti bankroto procedūros pasekmes kartais užtenka tiesiog laiku ją pradėti.
Baigiant analizuoti klausimus, susijusius su REPO sandoriais, ir su jais susijusias teisines rizikas, šioje pranešimo dalyje aptariami kredito įstaigų ir FMĮ atsakomybės klausimai.
Kredito įstaiga ar FMĮ neinformuodama investuotojo apie finansinių priemonių kainų sumažėjimą ir būtinybę sumokėti garantinę įmoką, pažeidžia savo prievoles. Dėl tokio pažeidimo investuotojas gali tinkamai neįvertinti savo padėties, prisiimamos rizikos, taip pat, neturėdamas informacijos, negali priimti
Toliau analizuojant temą apie kreditų įstaigų ir FMĮ klaidas, susijusias su REPO sandoriais, ir dėl to atsirandančius investuotojų nuostolius, būtina aptarti, kokios pareigos investuotojų atžvilgiu dažniausiai yra pažeidžiamos.
Praktikoje viena iš dažniau pasitaikančių problemų yra kredito įstaigos ar FMĮ pareigos suteikti investuotojui reikalingą informaciją ar ją suteikti tinkamai pažeidimas. Be to, neretai kredito įstaigos ar FMĮ visą atsakomybę už savo klaidas ir dėl klaidų atsiradusius nuostolius perkelia investuotojams.
Pastaroji finansų krizė atskleidė, kad valdant riziką, susijusią su investicijomis, būtina įvertinti ir teisinę riziką arba bent jau į tai atkreipti pakankamą dėmesį. Pavyzdžiui, bankas ar kita institucija, teikdama investicines paslaugas, gali pažeisti savo sutartinius įsipareigojimus ir tinkamai neatlikti savo pareigų, numatytų teisės aktuose ar sutartyse. Tai gali lemti nuostolių atsiradimą ar jų padidėjimą investuotojui. Šiame pranešime trumpai analizuojami kai kurie klausimai, susiję su taip vadinamais atpirkimo arba REPO sandoriais, ir su jais susijusios teisinės rizikos.
Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, dėl akcininkų susirinkimo sušaukimo, kapitalo mažinimo, pertvarkymo ir kt., akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės gali viešai skelbti pranešimus. Iki šiol galiojęs reglamentavimas numatė vienintelį būdą skelbti bendrovių viešus pranešimus. Vieši pranešimai galėjo būti skelbiami tik spaudoje, t. y. viename iš Lietuvos dienraščių. Nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigalioję Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai suteikė galimybę viešus pranešimus skelbti elektroninėje erdvėje.
Startuoja nauja interneto svetainė www.dokumentai.info, kurioje kiekvienas norintis galės automatiškai ir nemokamai ruošti teisinius dokumentus. Pagrindinis šios svetainės tikslas – palengvinti asmenims administracinę naštą bei pagelbėti įgyvendinant ir ginant savo teises.
Investuotojams bei kitiems rinkos dalyviams yra aktualus tinkamas teisių ir pareigų, atsirandančių investuojant į struktūrinius finansinius produktus, suvokimas bei jų įgyvendinimas. Tam, kad būtų galima tinkamai suvokti savo teises ir pareigas bei tinkamai jas įgyvendinti, pirmiausia būtina suvokti, kokia yra struktūrinių finansinių priemonių teisinė prigimtis.
Nuo 2010 m. sausio 1 d. priimti Civilinio Kodekso pakeitimai, kurie supaprastino juridinių asmenų registravimo ir likvidavimo procedūras, palengvino steigimo dokumentų ir registro duomenų keitimo tvarką.
Naujomis įstatymo nuostatomis atsisakoma popierinių juridinio asmens pažymėjimų. Vietoj jo išduodamas juridinių asmenų registro išrašas, o pasikeitus duomenims, aktualus išrašas. Popierinio juridinio asmens pažymėjimo duomenų dažnai neužtekdavo, todėl vis vien tekdavo užsakinėti juridinių asmenų registro išrašus.
Siekiant supaprastinti bendrovių valdymą bei sumažinti administracinę naštą 2009 m. gruodžio 15 d. priimtas Akcinių bendrovių įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Įstatymas turėtų įsigalioti 2010 m. kovo 1 d. (tam tikros nuostatos 2010 m. spalio 1 d.). Aptarsime svarbiausius pakeitimus.
Siekiant supaprastinti bendrovių steigimo procedūras pakeistos nuostatos dėl uždarosios akcinės bendrovės steigiamojo susirinkimo. Anksčiau iki bendrovės įregistravimo turėjo būti šaukiamas steigiamasis susirinkimas, kuris daugeliu atveju būdavo tiesiog formalumas. Įsigaliojus įstatymui steigiamasis susirinkimas uždarojoje akcinėje bendrovėje galės būti nešaukiamas, jeigu pagal įstatus visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo bendrovės organo nariai bus nurodyti steigimo sutartyje (steigimo akte).
AG Invest advokatų profesinės bendrijos advokatas atstovavo Klientą įdomia linkme pasisukusioje išieškojimo byloje, kurios nagrinėjimas truko beveik 3 metus.
1. Ieškovas bankrutuojanti įmonė kreipėsi į teismą, reikalaudama atsakovo grąžinti įsiskolinimą. Išaiškėjo, kad pirminis atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo ieškovo, pirminio atsakovo ir mūsų Kliento pasirašytos trišalės sutarties pagrindu po bankroto bylos iškėlimo sumokėjo reikalaujamą grąžinti sumą mūsų Klientui. Todėl atsakovas buvo pakeistas į mūsų atstovaujamą Klientą. Ieškovas vadovavosi Įmonių bankroto įstatymo nustatytu draudimu vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo.
2. Gindami Kliento interesus vadovavomės sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir įrodėme, kad iki bankroto bylos iškėlimo šalių pasirašyta trišalė sutartis yra reikalavimo perleidimo ir skolos perkėlimo sutartis, kurią pasirašius ieškovas neteko teisės reikalauti ginčijamos sumos, o mūsų Klientas elgėsi sąžiningai.
3. I instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas sprendimą motyvavo mūsų nurodytais argumentais, jog iki bankroto bylos iškėlimo šalių sudaryta trišalė sutartis yra reikalavimo perleidimo ir skolos perkėlimo sutartis, kurią pasirašius ieškovas neteko teisės reikalauti ginčijamos sumos; jog atsakovas elgėsi sąžiningai.
AG Invest
Advokatų profesinė bendrija
Žalgirio g. 88, 605
Vilnius, Lietuva
tel. +370 650 34204
el. p.: info@aginvest.eu