Pastaroji finansų krizė atskleidė, kad valdant riziką, susijusią su investicijomis, būtina įvertinti ir teisinę riziką arba bent jau į tai atkreipti pakankamą dėmesį. Pavyzdžiui, bankas ar kita institucija, teikdama investicines paslaugas, gali pažeisti savo sutartinius įsipareigojimus ir tinkamai neatlikti savo pareigų, numatytų teisės aktuose ar sutartyse. Tai gali lemti nuostolių atsiradimą ar jų padidėjimą investuotojui. Šiame pranešime trumpai analizuojami kai kurie klausimai, susiję su taip vadinamais atpirkimo arba REPO sandoriais, ir su jais susijusios teisinės rizikos.

2009-04-03 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) galutinai patvirtino, kad AB ,,Panevėžio statybos trestas" (PST) kontrolę turintys akcininkai privalo pateikti privalomąjį oficialų pasiūlymą supirkti likusias PST akcijas. Šioje byloje teismas pasisakė dėl oficialaus pasiūlymo instituto. Be to, po teismo nutarties paskelbimo kyla klausimų, kokiomis sąlygomis turi vykti oficialus pasiūlymas.

Vertybinių popierių rinkos įstatymo (2002-04-01 redakcija), kuris galiojo kontrolės atsiradimo metu, privalomo pasiūlymo kainos nustatymo taisyklė įtvirtinta 19 str. 2 d. Numatyta, kad privalomo pasiūlymo kaina turi būti ne mažesnė nei didžiausia VP, kuriuos siūlytojas įsigijo per 12 mėn. iki peržengdamas ribą, kai įgyjamas atitinkamas kiekis VP, kaina. Manytina, kad, pagal teismų nustatytas aplinkybes, 2003-04-09 galėtų būti ta diena, kai buvo įgyta kontrolė (tam, kad būtų tiksliai nustatyta, reiktų peržiūrėti akcijų įsigijimo operacijas). Taigi kaina turėtų būti ne mažesnė nei didžiausia kaina, kurią mokėjo kontrolę įgiję asmenys per 12 mėn. iki 2003-04-09.