Lietuvos bankas vienas pirmųjų pasaulyje išleido vertybinių popierių požymių turinčių žetonų siūlymo (angl. Security Token Offering, STO) gaires.
STO – tai kapitalo pritraukimo būdas, kai vietoj akcijų, obligacijų ar kitų finansinių priemonių išleidžiami žetonai (virtualus turtas, kripto turtas), kurie juos įsigijusiems asmenims suteikia panašių teisių kaip akcininkams, obligacijų ar kitų finansinių priemonių savininkams. Išleidimo procesas vyksta pasitelkiant paskirstytųjų duomenų technologiją (angl. Distributed Ledger Technology).
AG Invest advokatų profesinė bendrija atstovavo Klientui atliekant visus teisinius veiksmus, susijusius su holdingo bendrovės perkėlimu iš Kipro Respublikos į Lietuvos Respubliką. Įsteigus bendrovę Lietuvos Respublikoje šios įstatinis kapitalas buvo didinamas nepiniginiu įnašu apmokant Kipro Respublikos bendrovės akcijomis. Sandorio vertė viršijo 18 mln. Eur.
Prieš septynerius metus (t. y. 2010-03-01) įsigalioję Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) pakeitimai leido įstatuose numatyti supaprastintą UAB akcijų perleidimo tvarką. Tai turėjo pagerinti sąlygas tiek pradedantiems verslą, tiek investuotojams lanksčiau valdant bendroves bei atliekant investicijas. Tačiau neretai buvo vengiama tvirtinti įstatus, kuriuose numatyta supaprastinta akcijų perleidimo tvarka. 2016-10-17 priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas c. b. Nr. e2-2769-392/2016 išsklaidė galimas abejones.
AG Invest advokatų profesinės bendrijos advokatai atstovavo atsakovams sėkmingai pasibaigusioje byloje dėl akcijų perleidimo sandorių bei visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų ginčijimo.
2016-08-26 AB „Žemaitijos pienas“ (toliau – bendrovė) akcininkų susirinkime buvo nuspręsta išbraukti bendrovės akcijas iš prekybos AB Nasdaq Vilnius ir teikti oficialų siūlymą dėl bendrovės akcijų. 2016-08-29 bendrovė paskelbė, kad į šį oficialų siūlymą turės teisę atsiliepti tik tie asmenys, kurie bendrovės akcininkais buvo 2016-08-26 ir balsavo „prieš“ arba nebalsavo dėl minėto sprendimo. Nurodoma, kad oficialaus siūlymo teikėjas neturės pareigos išpirkti akcijų iš kitų asmenų, kurie neturėjo akcijų 2016-08-26 pabaigoje ir kurios buvo (bus) įgytos po šios datos.
Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais ir šių bendrovių įstatų keitimo įstatymas. Šis įstatymas nustato akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, įsteigtų iki 2014 m. gruodžio 31 d., įstatinio kapitalo, akcijų ir obligacijų, įskaitant konvertuojamąsias obligacijas, nominalios vertės išraiškos litais keitimo į išraišką eurais ir šių bendrovių įstatų keitimo procedūras.
Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo bei Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo pakeitimai. Pagal naująjį reglamentavimą notarinės formos turi būti šie sandoriai:
Fiziniai asmenys, prekiaujantys akcijomis ir kitais vertybiniais popieriais (VP), žino, kad pajamos, gautos pardavus VP, yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Iki šiol buvo įprasta, kad apskaičiuojant VP pardavimo apmokestinamąsias pajamas iš jų buvo atimamos VP įsigijimo išlaidos laikantis VP įsigijimo eiliškumo taisyklės (FIFO metodo). Tokios pozicijos laikėsi ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tačiau 2011 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT arba teismas) išaiškino (adm. b. Nr. A556 – 2164/2011; adm. b. Nr. A442-2316/2011), kad ši taisyklė taikoma ne visais atvejais.
Baigiant analizuoti klausimus, susijusius su REPO sandoriais, ir su jais susijusias teisines rizikas, šioje pranešimo dalyje aptariami kredito įstaigų ir FMĮ atsakomybės klausimai.
Toliau analizuojant temą apie kreditų įstaigų ir FMĮ klaidas, susijusias su REPO sandoriais, ir dėl to atsirandančius investuotojų nuostolius, būtina aptarti, kokios pareigos investuotojų atžvilgiu dažniausiai yra pažeidžiamos.
2017 metais gautas metines pajamas privaloma deklaruoti iki 2018 m. gegužės 2 dienos (pildomametinės pajamų deklaracijos GPM308 forma). Šiame straipsnyje aptariami atvejai, kada reikia ir kada nereikia deklaruoti pajamų, gautų iš prekybos kriptovaliutomis 2017 metais. Aptariami atvejai neapima atvejų, kai pajamos yra gautos iš „ofšorinių“ (tikslinių) teritorijų.
Gyventojai ne tik perka ar parduoda bikoinus ar kitas kriptovaliutas. Už kriptovaliutas taip pat yra perkamos paslaugos ar prekės, įsigyjami net automobiliai ar nekilnojamasis turtas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) bitkoinus ir kitą kriptovaliutą laiko nematerialiu turtu. Tad kyla klausimas, kaip apmokestinamas gyventojas, pirkiniui įsigyti panaudojęs kriptovaliutą.
Lietuvos bankas vienas pirmųjų pasaulyje išleido vertybinių popierių požymių turinčių žetonų siūlymo (angl. Security Token Offering, STO) gaires.
STO – tai kapitalo pritraukimo būdas, kai vietoj akcijų, obligacijų ar kitų finansinių priemonių išleidžiami žetonai (virtualus turtas, kripto turtas), kurie juos įsigijusiems asmenims suteikia panašių teisių kaip akcininkams, obligacijų ar kitų finansinių priemonių savininkams. Išleidimo procesas vyksta pasitelkiant paskirstytųjų duomenų technologiją (angl. Distributed Ledger Technology).
Paskelbus karantiną Lietuvoje pacientams teikiama tik būtinoji pagalba. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad ir sveikatos priežiūros specialistai šiuo atveju turi ne tik pareigų, bet ir teisių.
AG Invest advokatų kontoros advokatai padėjo apginti kliento teises ir teisėtus interesus byloje, kurioje Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) neteisėtai ir nepagrįstai buvo paskyrusi sankcijas ir neišmokėjusi dalies paramos lėšų.
Padėjome apginti kliento teises byloje, kurioje žemesnės instancijos teismai nepagrįstai buvo priteisę žalą, atsiradusią turto pardavimo iš varžytynių proceso metu. Plačiau skaitykite www.teismai.lt