2016-08-26 AB „Žemaitijos pienas“ (toliau – bendrovė) akcininkų susirinkime buvo nuspręsta išbraukti bendrovės akcijas iš prekybos AB Nasdaq Vilnius ir teikti oficialų siūlymą dėl bendrovės akcijų. 2016-08-29 bendrovė paskelbė, kad į šį oficialų siūlymą turės teisę atsiliepti tik tie asmenys, kurie bendrovės akcininkais buvo 2016-08-26 ir balsavo „prieš“ arba nebalsavo dėl minėto sprendimo. Nurodoma, kad oficialaus siūlymo teikėjas neturės pareigos išpirkti akcijų iš kitų asmenų, kurie neturėjo akcijų 2016-08-26 pabaigoje ir kurios buvo (bus) įgytos po šios datos. Analogišką informaciją 2016-09-02 pabaigoje paskelbė ir bendrovės akcininkas A. Pažemeckas (oficialaus siūlymo teikėjas).

Tokie vieši pranešimai, mūsų nuomone, gali prieštarauti teisės aktams bei lemti investuotojų ir akcininkų teisių pažeidimą.

Pirma, Vertybinių popierių įstatymo (VPĮ) 43 str. 3 d. numato, kad oficialaus siūlymo galiojimo metu parduoti akcijas oficialaus siūlymo teikėjui turi teisę akcininkai, sprendimo išbraukti emitento akcijas iš prekybos reguliuojamoje rinkoje priėmimo metu balsavę prieš arba nebalsavę. Jokių kitų apribojimų, susijusių su akcijų įsigijimo momentu, nenumatyta. Visiems tos pačios klasės vertybinių popierių savininkams turi būti taikomos vienodos oficialaus siūlymo sąlygos (VPĮ 35 str. 1 p.).

Antra, informacija, kad oficialaus siūlymo teikėjas neturės pareigos išpirkti bendrovės akcijų iš kitų asmenų, kurie neturėjo bendrovės akcijų 2016-08-26 pabaigoje ir kurios buvo (bus) įgytos po šios datos, nebuvo nurodyta nei darbotvarkėje šaukiant akcininkų susirinkimą, nei priimtuose akcininkų sprendimuose. To bendrovė nenurodė ir 2016-08-03 pranešime (VPĮ 43 str. 5 d. 3 p.). Tai turėjo reikšmingą įtaką investuotojų apsisprendimui pirkti ar parduoti bendrovės akcijas (VPĮ 43 str. 3 d.).

Trečia, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 2 d., įstatyme nurodytas turtines teises akcinėse bendrovėse turi tie asmenys, kurie buvo akcininkai dešimtos darbo dienos po atitinkamą sprendimą priėmusio susirinkimo pabaigoje (teisių apskaitos dienos pabaigoje). O ne akcininkai, kurie buvo akcininkais susirinkimo dieną.

Taigi tie asmenys, kurie sudarė pirkimo sandorius 2016-08-25 ir 2016-08-26 dienomis (iki susirinkimo), nepagrįstai prarastų teisę pasitraukti iš bendrovės iki jos delistingavimo. Jie nuosavybės teisę įgijo tik 2016-08-29 ir 2016-08-30 dienomis (t. y. antrą darbo dieną po sandorio sudarymo, T+2). Šie asmenys, sudarydami bendrovės akcijų įsigijimo sandorius, negalėjo žinoti ir numatyti, kad jų akcijos nebus išperkamos oficialaus pasiūlymo metu.

Taip pat ir vėliau sudariusių sandorius akcininkų ir investuotojų teisių ribojimas pasitraukti iš delistinguojamos bendrovės ribojant teises pagal akcijų įsigijimo laiką neatitinka įstatymuose numatytų teisių garantijų, taip pat lygiateisiškumo, protingumo ir teisingumo principų. Be to, susidaro absurdiška situacija, kai asmenys, buvę akcininkais 2016-08-26 pabaigoje, o vėliau jas pardavę, išlaikytų teisę oficialaus siūlymo metu parduoti neturimas akcijas.

Galima būtų daryti išvadą, kad Lietuvos bankas neturėtų tvirtinti tokio oficialaus siūlymo cirkuliaro, kuriame būtų įtvirtintos diskriminacinės sąlygos tam tikrai akcininkų ir investuotojų grupei pasitraukti iš delistinguojamos bendrovės vien dėl to, kad jie sudarė akcijų įsigijimo sandorius likus keletai dienų iki akcininkų susirinkimo arba po jo.