Gyventojo pajamų mokesčiu (GPM) yra apmokestinamos gyventojo pajamos (GPM įstatymo 5 str. 1 d.). Šį mokestį mokame beveik nuo visų gaunamų pajamų (darbo užmokesčio, individualios veiklos pajamų, turto nuomos ir kt.). Jeigu gyventojui yra padaroma žalos ir ta žala jam atlyginama, šis atlyginimas taip pat yra gyventojo gautos pajamos. Todėl kyla klausimas, ar pajamos, gautos kaip žalos atlyginimas, yra apmokestinamos? Ar neteks žalą patyrusiam asmeniui dar susimokėti mokesčius nuo gautos sumos?

Mokestine prasme, turtinei ir neturtinei žalai yra taikomos skirtingos sąlygos. Todėl pirmiausia svarbu nusistatyti, ar gautos pajamos yra skirtos atlyginti asmens patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.249 str.). Tuo tarpu neturtinė žala, arba kitaip dar vadinama moralinė žala, apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Civilinio kodekso 6.250 str.). Vienu metu asmuo gali patirti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos. Pavyzdžiui, sveikatos sužalojimo atveju gydymosi išlaidos būtų priskiriamos turtinei žalai, o nukentėjusio asmens patirtas skausmas ir išgyvenimai dėl sužalojimo – neturtinei žalai.

Sumos turtinei žalai atlyginti yra priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų (GPM įstatymo 17 str. 1 d. 31 p.). Išimtis taikoma tik vienai turtinės žalos rūšiai – negautoms pajamoms – jos nepriskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų ir yra apmokestinamos bendra tvarka. Visais kitais atvejais, gavus atlyginimą už patirtą turtinę žalą (turto sugadinimą, praradimą, gydymosi ar kitokias išlaidas), mokėti GPM nereikės. Turtinės žalos atlyginimui skirtos sumos neapmokestinamos nepriklausomai nuo to, ar žala buvo priteista teismo, ar dėl jos buvo susitarta kitu būdu, nesikreipiant į teismą. Kaip išaiškinta VMI parengtame GPM įstatymo komentare, esminė šios lengvatos taikymo sąlyga yra padarytos turtinės žalos buvimo faktas, dėl kurio nukentėjęs gyventojas gauna atlyginimą nuostoliams padengti. Nebūtina, kad turtinės žalos buvimo faktą patvirtintų teismas.

Tuo tarpu sumos, gautos neturtinei žalai atlyginti, neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos tik tada, kai šios sumos buvo priteistos teismų (GPM įstatymo 17 str. 1 d. 31 p.). Jeigu dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo susitarta nesikreipiant į teismą, gyventojo gautos sumos bus apmokestinamos GPM. Neturtinei žalai atlyginti skirtos sumos nebus apmokestintos tik tokiu atveju, jeigu Lietuvos ar užsienio valstybių teismo sprendimu, nuosprendžiu, nutartimi arba nutarimu bus konstatuotas neturtinės žalos padarymo faktas bei dydis, taip pat tokiu atveju, jeigu dėl neturtinės žalos bus susitarta taikos sutartimi, kurią patvirtins teismas. Taigi, siekiant išvengti neturtinės žalos apmokestinimo GPM, reikėtų pasirūpinti, kad susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo būtų patvirtintas teismo. Jeigu ginčo nėra ir žalą padaręs asmuo geranoriškai sutinka atlyginti nukentėjusiam asmeniui jo patirtą neturtinę žalą, nebūtina bylinėtis teisme. Pakanka, kad žalą padaręs asmuo ir nukentėjęs asmuo raštu sudarytų taikos sutartį, kurioje susitartų dėl neturtinės žalos dydžio, jos atlyginimo tvarkos, ir pateiktų šią sutartį tvirtinti teismui. Teismas tokią taikos sutartį patvirtina supaprastinta procedūra, per penkias darbo dienas nuo prašymo priėmimo. Taigi didelių nepatogumų dėl tokio reikalavimo neturėtų kilti.

Apibendrinant galima pasakyti, kad įstatymas suteikia neapmokestinimo lengvatą tiek turtinės (išskyrus negautas pajamas), tiek neturtinės žalos atlyginimui gautoms sumoms. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju svarbu prisiminti, kad, jeigu dėl žalos atlyginimo susitariama geranoriškai, siekiant išvengti apmokestinimo, būtina pateikti taikos sutartį patvirtinti teismui.