Padėjome apginti kliento teises byloje, kurioje žemesnės instancijos teismai nepagrįstai buvo priteisę žalą, atsiradusią turto pardavimo iš varžytynių proceso metu. Plačiau skaitykite www.teismai.lt
Viešojoje erdvėje dažnai girdime, kad koks nors valstybės ar savivaldybės įmonės arba valstybei ar savivaldybei priklausančios viešosios įstaigos, uždarosios akcinės ar akcinės bendrovės vadovas (direktorius) padarė šiai įmonei žalos, švaistė įmonės pinigus, pirko ar nuomojosi nereikalingus brangius automobilius, sudarė sandorius su savo vaikų įmonėmis, kūrė fiktyvias darbo vietas, skyrė nepagrįstas premijas ir t. t.
Daugiabučių namų savininkų bendrijos turėtų palengvinti butų savininkų teisių ir interesų įgyvendinimą. Deja, praktikoje bendrijos ne visada veikia taip, kaip turėtų. Problemos dažniausiai kyla dėl bendrijų pirmininkų savavališko veikimo ar pareigų nevykdymo, butų savininkų teisių ir interesų pažeidimo. Kaip buto savininkui apginti savo teises, jei susikalbėti ir susitarti neįmanoma?
Dauguma vartotojų jau žino, kad nusipirkus nekokybišką prekę ar gavus netinkamą paslaugą savo teises gali ginti vartojimo ginčus nagrinėjančiose institucijose. O kur kreiptis žmogui, manančiam, kad jo teisės pažeidžiamos vykdant būsto ar vartojimo kredito sutartį, automobilio ar gyvybės draudimo sutartį arba gaunant kitokias finansines paslaugas? Ar teismas tokiu atveju vienintelė išeitis?
Neseniai UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Litesko“ Vilniaus ir kitų miestų daugiabučių namų gyventojams išsiuntinėjo sąskaitas už šilumą, suvartotą nuo 2010 m. gegužės iki 2015 m. birželio mėnesio ir viršijančią Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus šilumos energijos normatyvus karšto vandens temperatūros palaikymui, kitaip tariant, gyvatukui. UAB „Vilniaus energija“ pranešime gyventojams teigia, kad sprendimas šiuos šilumos kiekius priskirti apmokėti vartotojams buvo priimtas po to, kai vienoje iš UAB „Vilniaus energija“ inicijuotų bylų (civilinės bylos Nr. 2A-2764-450/2014 Vilniaus apygardos teisme) buvo priimtas teismo išaiškinimas, jog šiuos viršnorminius šilumos kiekius turi apmokėti namo bendraturčiai (butų savininkai). Kadangi vartotojams kyla daug klausimų dėl tokių šilumos tiekėjo reikalavimų pagrįstumo, verta išsamiau paanalizuoti teismo pateiktus išaiškinimus minėtoje byloje ir vartotojų teises gauti nuostolių atlyginimą.
Paprastai palūkanų už naudojimąsi paskola dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Tačiau kartais, pasibaigus nustatytų palūkanų taikymo terminui ir derantis dėl naujų palūkanų, sutarties šalims nepavyksta pasiekti abiems pusėms priimtino susitarimo. Tokiu atveju bankai paprastai vienašališkai nustato palūkanų normą, kurią kredito gavėjas yra priverstas mokėti. Ar toks bankų elgesys yra teisėtas ir ką tokioje situacijoje gali padaryti kredito gavėjai?
Neretai daugiabučio namo buto savininkams kyla abejonių, ar pagrįstai namo bendrosios nuosavybės administratorius ar bendrija reikalauja apmokėti išlaidas, patirtas remontuojant tam tikras namo dalis. Kiekvienas daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas kartu yra ir namo bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Įstatymas įpareigoja bendrosios nuosavybės bendraturčius prisidėti prie bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų. Tačiau ne visais atvejais name atlikto remonto išlaidos yra susijusios su bendro turto išlaikymu ir išsaugojimu. Dėl to svarbu tinkamai atskirti, kada buto savininkui kyla pareiga apmokėti bendro turto remonto išlaidas, o kada tokia pareiga nekyla.
Vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų yra asmens teisė kreiptis į teismą, kad šis apgintų jo pažeistas teises.Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“.Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje nurodyta, kad „civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas <..>“. Tačiau ši asmens teisė, kaip ir visos kitos asmens teisės, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad be teisėto pagrindo nebūtų pažeistos ar apribotos kitų asmenų teisės.
2017 metais gautas metines pajamas privaloma deklaruoti iki 2018 m. gegužės 2 dienos (pildomametinės pajamų deklaracijos GPM308 forma). Šiame straipsnyje aptariami atvejai, kada reikia ir kada nereikia deklaruoti pajamų, gautų iš prekybos kriptovaliutomis 2017 metais. Aptariami atvejai neapima atvejų, kai pajamos yra gautos iš „ofšorinių“ (tikslinių) teritorijų.
Gyventojai ne tik perka ar parduoda bikoinus ar kitas kriptovaliutas. Už kriptovaliutas taip pat yra perkamos paslaugos ar prekės, įsigyjami net automobiliai ar nekilnojamasis turtas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) bitkoinus ir kitą kriptovaliutą laiko nematerialiu turtu. Tad kyla klausimas, kaip apmokestinamas gyventojas, pirkiniui įsigyti panaudojęs kriptovaliutą.
Lietuvos bankas vienas pirmųjų pasaulyje išleido vertybinių popierių požymių turinčių žetonų siūlymo (angl. Security Token Offering, STO) gaires.
STO – tai kapitalo pritraukimo būdas, kai vietoj akcijų, obligacijų ar kitų finansinių priemonių išleidžiami žetonai (virtualus turtas, kripto turtas), kurie juos įsigijusiems asmenims suteikia panašių teisių kaip akcininkams, obligacijų ar kitų finansinių priemonių savininkams. Išleidimo procesas vyksta pasitelkiant paskirstytųjų duomenų technologiją (angl. Distributed Ledger Technology).
Paskelbus karantiną Lietuvoje pacientams teikiama tik būtinoji pagalba. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad ir sveikatos priežiūros specialistai šiuo atveju turi ne tik pareigų, bet ir teisių.
AG Invest advokatų kontoros advokatai padėjo apginti kliento teises ir teisėtus interesus byloje, kurioje Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) neteisėtai ir nepagrįstai buvo paskyrusi sankcijas ir neišmokėjusi dalies paramos lėšų.
Padėjome apginti kliento teises byloje, kurioje žemesnės instancijos teismai nepagrįstai buvo priteisę žalą, atsiradusią turto pardavimo iš varžytynių proceso metu. Plačiau skaitykite www.teismai.lt