Įmonės bankrotas yra pakankamai jautrus teisinis procesas. Jis susijęs ne tik su savininkų ir kreditorių interesais, bet yra svarbus ir likusiai visuomenės daliai. Įmonei iškėlus bankroto bylą dažniausiai nustoja veikti dar vienas ekonominės rinkos dalyvis, nebelieka potencialaus mokesčių mokėtojo, naikinamos darbo vietos, o nepatenkinti kreditorių reikalavimai gali lemti kreditorių nemokumą ir naujų bankroto procedūrų iniciavimą. Norint sušvelninti bankroto procedūros pasekmes kartais užtenka tiesiog laiku ją pradėti.

Kiekvieno subjekto pirmas bankroto procedūros iniciavimo žingsnis turėtų prasidėti nuo įmonės, kuriai ketinama inicijuoti bankroto procedūra, finansinės būklės įvertinimo, kadangi pagal LR Įmonių bankroto įstatymą 9 str. 5 d. 1 p. bankroto byla iškeliama įmonei esant nemokiai. LR Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Paprasčiau tariant, įmonės nemokumas – tai nesugebėjimas vykdyti piniginių prievolių, kurių mokėjimo terminai suėję. Taigi, jei įmonė tęsia veiklą, bent iš dalies vykdo savo įsipareigojimus, neturi arba turi tik kelis teisminius procesus su kreditoriais, tuomet reikėtų pasvarstyti, ar verta įmonei inicijuoti bankroto procedūrą. Juk bankroto procedūros iniciavimui skirtos laiko ir darbo sąnaudos gali nepasiteisinti. Nors kartais tokie kreditoriaus veiksmai priverčia skolininką greičiau atsiskaityti.

Jeigu skolininkas laiku nemoka priklausančių pinigų sumų (pvz., darbo užmokesčio, nuomos mokesčio, sutarties kainos už paimtas prekes, mokesčių ir kt.), kreditorius gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau prieš kreipdamasis į teismą apie tokį savo ketinimą jis privalo raštu informuoti skolininką ir suteikti jam mažiausiai 30 dienų visiškam atsiskaitymui. Šiek tiek paprastesnis kelias kreditoriui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo yra tada, kai antstolis kreditoriui grąžina vykdomuosius dokumentus nesant galimybės išieškoti iš skolininko turto. Tokiu atveju kreditorius be atskiro pranešimo skolininkui per 1 mėnesį nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Jei įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, tai yra ne tik sąlyga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ir alternatyvus nemokumui pagrindas iškelti bankroto bylą (LR Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d. 2 p.).

Priešingai nei kreditoriai, įmonės savininkai bei vadovai, matydami, kad įmonė yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, turi ne teisę, o pareigą inicijuoti bankroto procesą. Reiktų tik pažymėti, kad šie subjektai turi daugiau galimybių inicijuojant bankroto procedūrą. Pirma, šie subjektai visada gali realiai įvertinti įmonės finansinę padėtį ir, į tai atsižvelgdami, priimti racionalų sprendimą dėl įmonės ateities. Antra, jie gali rinktis tarp teisminės ir neteisminės bankroto procedūros. Trečia, šiems subjektams, skirtingai nei kreditoriams, nekeliamos papildomos bankroto procedūros iniciavimo sąlygos.

Pažymėtina, kad nuo 2008-07-01 LR Įmonių bankroto įstatymas yra papildytas nauja nuostata, kuri numato įmonės vadovo ar kito asmens, įmonėje turinčio teisę priimti atitinkamą sprendimą, atsakomybę dėl pavėluoto bankroto procedūros iniciavimo. Jei minėti subjektai pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jie asmeniškai privalo padengti dėl tokių savo veiksmų kreditoriams sukeltą žalą (LR Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 4 d.). Taigi būtent įmonės vadovai ir savininkai turėtų prisiimti didžiausią atsakomybę dėl bankroto procedūros iniciavimo laiku ir tokiu būdu sušvelninti bankroto pasekmes visuomenėje.