Pareiškėjas, negalintis įvykdyti įsipareigojimų, prisiimtų teikiant paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius, teisės gauti išmokas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure ir išimtinės aplinkybės), iš jų – ir dėl didelės gaivalinės nelaimės, turinčios didelį poveikį valdai, nepraranda tik tada, kai toks faktas yra patvirtinamas.

Paramos gavėjas apie force majeure ir išimtines aplinkybes per atitinkamą terminą turi pranešti raštu ir kartu pateikti pagrindžiančius įrodymus.

Vis dėl to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) formuoja praktiką, kad nurodytos pareigos neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas savaime nesuponuoja, kad teisė gauti išmokas prarandama. Tačiau tokiu atveju, t. y. neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius pareigą informuoti NMA apie force majeure ir išimtines aplinkybes, pareiga įrodyti tokių aplinkybių buvimą tenka pareiškėjui.

Atkreiptinas dėmeys, kad ekstremalios oro sąlygos, net ir kilusi sausra žemės ūkio sektoriuje tam tikroje teritorijoje, savaime nepatvirtina didelio poveikio konkrečiai valdai. Tokį poveikį ir jo mastą (neįvykdytų įsipareigojimų dalį), jo valdą paveikusias force majeure aplinkybes turi pagrįsti paramos gavėjas.

Teismai laikosi pozicijos, kad netgi tuo atveju, jei visoje šalyje yra paskelbiama valstybės lygio ekstremalioji situacija (pvz., dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje), tai gali būti vertinama kaip palengvinimas, kad teikiant rašytinį pranešimą NMA apie force majeure atvejus ir jų įtaką konkrečioje valdoje (jos dalyje), nereiktų atskirai teikti tokią ekstremalią situaciją pagrindžiančių įrodymų. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju paramos gavėjui išlieka pareiga minėtomis išimtinėmis aplinkybėmis pagrįsti konkrečios dalies įsipareigojimų neįvykdymą.