Gyventojų pajamų, gautų iš kriptovaliutų, apmokestinimas

Mindaugas Gedeikis nuotrauka

Gavote pajamų iš prekybos kriptovaliutomis ir jų kasimo (angl. mining). Pasidomėkite, ar nereikėtų deklaruoti pajamų bei susimokėti mokesčių.

 

Jei gavote 2500 Eur arba mažiau. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) bitkoinus ir kitą virtualią (kripto) valiutą laiko nematerialiu turtu. Tais atvejais, kai per mokestinius metus gaunamas pardavimo pelnas yra 2500 Eur arba mažiau, gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikia. Pelnas (pajamos) apskaičiuojamas taip: iš kriptovaliutos pardavimo kainos atimama jos įsigijimo kaina ir kitos išlaidos, susijusios pardavimu (pvz., komisinis mokestis). Tiesa, lengvata netaikoma, jeigu pajamos gautos iš „ofšorinių“ įmonių.

 

Pavyzdys. Asmuo 2017 m. pardavė bitkoinų už 2000 Eur ir Dash kriptovaliutos už 1000 Eur. Bitkoinai buvo įsigyti už 500 Eur, o Dash – už 600 Eur. Taigi gyventojo pajamos iš šių kriptovaliutų pardavimo sudarė 3000 Eur (2000+1000). Įsigijimo kaina sudarė 1100 Eur (500+600). Šių kriptovaliutų pardavimo ir įsigijimo kainos skirtumas sudaro 1900 Eur (3000-1100). Kadangi ši suma neviršija 2500 Eur, todėl pajamų mokesčio mokėti nereikia.

 

Jei gavote daugiau nei 2500 Eur. Tokiu atveju, jei per metus gaunamas pardavimo pelnas (t. y. skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo kainos) viršija 2500 Eur, viršijanti dalis apmokestinama taikant 15% pajamų mokesčio tarifą.

 

Pavyzdys. Asmuo 2017 m. pardavė bitkoinų už 9000 Eur, o Ethereum kriptovaliutos – už 7000 Eur. Bitkoinų įsigijimo kaina 2000 Eur, o Ethereum – 1000 Eur. Vadinasi, per mokestinį laikotarpį asmuo gavo 16000 Eur pardavimo pajamų (9000+7000). Įsigijimo kaina 3000 Eur (2000+1000). Kriptovaliutų pardavimo ir įsigijimo kainos skirtumas sudaro – 13000 Eur (16000-3000). Ši suma viršija 2500 Eur. Viršijanti dalis – 10500 Eur (13000-2500) yra apmokestinamosios pajamos.

 

Jei pajamų gavote sudarę santuoką. Turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (nebent yra sudarytos vedybų sutartys, kuriose yra numatyta kitaip). Kai parduodama kriptovaliuta, kuri buvo įsigyta po santuokos sudarymo, 2500 Eur lengvata taikoma abiejų sutuoktinių gautų pajamų dalims atskirai (bendra lengvata – 5000 Eur).

 

Pavyzdys. 2017 m. parduodami bitkonai, įsigyti po santuokos sudarymo. Gauta suma – 9000 Eur. Įsigijimo kaina – 3000 Eur. Kiekvienas iš sutuoktinių, pateikdamas metinę gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją nurodo: turto pardavimo kaina 4500 Eur (9000 Eur/2); įsigijimo kaina 1500 Eur (3000/2); apskaičiuotas skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo kainų – 3000 Eur (4500-1500). Kiekvieno sutuoktinio apmokestinamosios pajamos (iš kiekvieno sutuoktinio gautų pajamų atimama 2500 Eur neapmokestinamoji sumą) yra 500 Eur (3000-2500).

 

Individualios veiklos pajamos. Jei asmuo iš kriptovaliutų prekybos ar iš iškastos kriptovaliutos pardavimo siekia gauti ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį, tokia veikla gali būti pripažinta individualia veikla. Vertinant, ar vykdoma veikla yra individuali veikla, be kita ko atsižvelgiama į tai, kokią pajamų dalį sudaro minėta nauda.

 

Mokesčiai. Individualios veiklos pajamos, gautos 2017 m., apmokestinamos taikant 5% pajamų mokesčio tarifą (nuo 2018 m. planuojama didinti iki 15%). Apmokestinamąsias pajamas galima susimažinti bent 30% (išlaidų nepagrindžiant dokumentais). Arba daugiau, jei yra pagrindžiama dokumentais (sąnaudos, pvz., būtų ir kriptovaliutų įsigijimo kaina ar kasimui būtinos įrangos įsigijimas). Vykdant individualią veiklą taip pat mokamos įmokos „Sodrai“. Nesigilinant į detales, galima pateikti pavyzdį asmens, kuris savo lėšomis nedalyvauja papildomame pensijų kaupime ir kuris iš pajamų atima 30% sąnaudų. Jo „mokestinė našta“ mokant valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas sudaro apie 13,20% skaičiuojant nuo visų gautų pajamų. „Mokestinė našta“ gali kisti priklausomai nuo patiriamų sąnaudų, taip pat taikomų PSD „grindų“ ar VSD ir PSD „lubų“.

 

Nustačius, jog kriptovaliutų prekyba vykdoma ir pajamos gaunamos neįregistravus individualios veiklos (kai ją būtina įregistruoti), reiktų sumokėti ne tik nesumokėtus mokesčius. Taip pat tektų mokėti priskaičiuotus delspinigius bei baudas. VMI yra skelbusi, kad atlikus vykdytų bitkoinų sandorių kontrolę virtualiose keityklose, tokiose kaip Bitstamp Ltd, LocalBitcoins Oy ir kt., buvo nustatytas ne vienas mokesčių mokėtojas, vykdantis šią veiklą neįregistravęs individualios veiklos.

 

Komentarai

Ka reiškia ofšorinių“ įmonių?
Tai tikslinėse teritorijose registruotos ar kitaip organizuotos įmonės. Tikslinių teritorijų sąrašas: Andoros Kunigaikštystė, Angilija, Antigva ir Barbuda, Makao, Aruba, Azorų salos, Bahamų Sandrauga, Bahreino Valstybė, Barbadosas, Belizas, Bermudų salos, Brunėjaus Darusalamas, Dominikos Sandrauga, Džersis, Džibučio Respublika, Ekvadoro Respublika, Guernsis, Sarkas, Aldernis, Gibraltaras, Grenada, Gvatemalos Respublika, Honkongas, Jamaika, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kaimanų salos, Kenijos Respublika, Kosta Rikos Respublika, Kuko salos, Kuveito Valstybė, Libano Respublika, Liberijos Respublika, Lichtenšteino Kunigaikštystė, Maderos salos, Maldyvų Respublika, Maršalo Salų Respublika, Mauricijaus Respublika, Meno sala, Didžiosios Britanijos Mergelių salos, Mergelių salos (JAV), Monako Kunigaikštystė, Montserratas, Naujoji Kaledonija, Nauru Respublika, Niue, Olandijos Antilai, Panamos Respublika, Samoa Nepriklausomoji Valstybė, San Marino Respublika, Seišelių Respublika, Sent Pjeras ir Mikelonas, Sent Kitso ir Nevio Federacija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Šv. Elenos sala, Taičio sala, Turkso ir Caicoso salos, Tongos Karalystė, Urugvajaus Rytų Respublika, Vanuatu Respublika, Venesuelos Respublika.
Dar manau nepaminėjote vieno dalyko apie prekybą ateities kontraktų biržose (pvz.: bitmex, okex). Ar užsiimant prekyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis tęstinį laikotarpį skaitosi kaip individualios veiklos pajamos?
Prekyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (pvz., ateities (futures) sandoriais) nepriklausomai nuo prekybos šiomis priemonėmis apimties, tęstinumo ir pajamų dydžio, nėra laikoma individualia veikla. Pajamoms iš išvestinių priemonių taikoma bendra apmokestinimo tvarka taikant 500 Eur lengvatą (kai per mokestinius metus pelnas yra 500 Eur arba mažiau, gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikia).
Sveiki, norėčiau pasiteirauti apie individualios veiklos kriterijus taikomus kriptovaliutų prekybai. Kas yra laikoma prekyba - ar dekretinių valiutų keitimas į kriptovaliutas ir atvirkščiai, ar vienos kriptovaliutos keitimas į kitą, ar abu variantai? Kaip VMI nustato, ar žmogus, įsigyjantis kriptovaliutų, siekia finansinės naudos, ar tiesiog tiki kompanijos vizija ir finansiškai palaiko jos idėją? Kalbant apie pavyzdžius: žmogus nusipirko X kriptovaliutą už dektretinius pinigus (eurus pvz.) tam skirtoje keitykloje; paskui iškeitė X kriptovaliutą į Y kriptovaliutą, nes Y kriptovaliutos neįmanoma įsigyti už dekretinius pinigus. Praėjus laikui (sakykim 3 mėn.), Y kriptovaliutos vertė išaugo, o X kriptovliutos vertė nepakito. Žmogus iškeitė Y kriptovaliutą atgal į X kriptovaliutą ir dabar turi didesnį kiekį X kriptovaliutos nei pačioje pradžioje. Jeigu žmogus parduos šią kriptovaliutą už eurus, ar tai bus laikoma individualia veikla? Ar galima deklaruoti gautas pajamas kaip pajamas už finansinių priemoniu prekybą? Ačiū
Kiekviena situacija vertinama individualiai. Individualios veiklos kriterijai šiek tiek abstraktūs, tad ir jos vertinimas tam tikrais atvejais gali skirtis. Dėl konkrečių detalių reiktų pateikti paklausimą VMI. Pajamų iš kriptovaliutų kaip pajamų iš finansinių priemonių prekybos deklaruoti negalima, nes kriptovaliutos nėra priskiriamos finansinėms priemonėms. Jei būtų prekiaujama ateities sandoriais, tuomet tai būtų prekyba finansinėmis priemonėmis (išvestinėmis finansinėmis priemonėmis).
O kaip su PVM? Jeigu pajamos iš kriptovaliutų viršija 45000 eur per metus.
VMI komentaro projekte yra aiškinusi, kad „kasimo“ metu nėra tiekiamos jokios prekės (teikiamos jokios paslaugos), todėl kriptovaliutos kasimas nelaikomas atlygiu už suteiktas paslaugas ar patiektas prekes, taigi tai nėra PVM objektas. Tame pačiame projekte VMI buvo nurodžiusi, kad prekybos kriptovaliuta sandoriai yra laikomi finansinių paslaugų teikimo sandoriais, kurie PVM yra neapmokestinami. Tačiau būtų geriausia pasitikslinti VMI pateikiant paklausimą per Mano VMI ir nurodant tiksliau iš kokios veiklos/sandorių gaunamos pajamos.
Kaip apskaciuoti pelna nuo krypto valiutu mainu? Pavyzdziui, BTC kaina 10000 ir uz 1 BTC tiesiogiai nusiperki 10 ETH. Tai ar reikia skaiciuoti, kad 1 BTC buvo parduotas uz 10000 euru ir 10 ETH buvo nupirkti po 1000 euru kiekvienas? Pagal koki kursa tada skaicuoti? Pasirinkinti paciam?
VMI nuomone, kai viena kriptovaliuta keičiama į kitą, laikoma, kad gyventojas gauna pajamas kitu turtu – kita kriptovaliuta. Pajamos apskaičiuojamos mainais gautos kriptovaliutos rinkos kaina jos gavimo momentu, t. y., atsiskaitymo kita kriptovaliuta metu.
sveiki, keleta klausimu: 1. pvz. Jeigu pilietis parduoda BTC uz suma mazesne nei 2500 Eur per metus. Jam nereikia nei deklaruoti pardavimo VMI deklaracijoje nei moketi mokesciu? 2. pvz. Jeigu pilietis savo iranga “prikase”/”mainino” BTC iki 2500 Eur per metus ir parduoda BTC. Jam nereikia nei deklaruoti pardavimo VMI deklaracijoje nei moketi mokesciu?
Taip, nereikia, tačiau 2500 Eur suma skaičiuojama visiems sandoriams bendrai.
Dekui! Bet ar deklaruoti sandorio deklaracijoje tikrai nereikia? Nebus taip, kad pardavei BTC uz 2000 Eur, o uz metu ateina mokesciai is VMI?
Deklaruoti neprivaloma. Plačiau: http://aginvest.eu/lt/gyventoju-pajamu-gautu-kriptovaliutu-2017-metais-deklaravimas. Bet, jei norite, galite deklaruoti. Neapmokestinamąsias sumas reikia deklaruoti GPM308N priede.
O jeigu kas metus iš mininimo gautą kripto valiutą siunčiu į keityklą, o iš keityklo į savo sąskaitą persivedu sumą neviršyjančią 2500eur. Tarkim 2018m 2500, 2019m irgi 2500eur. Nepripaišys kaip individualios veiklos?
Kiekviena situacija vertinama individualiai. Vien iš nurodytų aplinkybių sunku daryti kokis nors išvadas.
Sveiki. O kaip reikėtų deklaruoti tokiu atveju. PVZ. Tarkim aš nusiperku EU keitykloje už 1000 EUR 1 BTC, tada tą BTC pervedu ir prekiauju keitykloje, kur sandoriai vykdomi tik tarp kripto, galiausiai aš sukaupiu apie 10 BTC ir juos pervedu į kitą keityklą, kur parduodu už 10000 EUR. Kaip šiuo atveju? Ar reikėtų ir ar galima tai tiesiog (vykdant individualia veiklą): a) deklaruoti nepagrindžiant pajamų ( kur turim tik pardavimą už 10000) ir nurašant 30% kaip išlaidoms, kur sumokam mokesčius nuo 7000 EUR t.y. GMP, VSD, PSD. b) deklaruoti visus kripto sandorius abejose keityklose, t.y. kiekvieną sandorį paverčiant į eurus ir tuos sandorius surašant į IV žurnalą. Ir tarkim kaip pvz gautusi 100000 eur pajamų, 91000 eur išlaidų ir sumokam mokesčius nuo 9000 eur. Tiesa šiuo atveju atsiranda problema, kaip pagrįsti kripto-kripto sandorius, kadangi keityklos pateikia tik csv arba excel failus, o VMI pagal raštus kiek matau reikalauja ir pagrindžiančių dokumentų su rekvizitais ( kas gaunama FIAT keitykloje). Dėkui už atsakymą :-)
Šiuo atveju reiktų individualios konsultacijos. Gerai būtų užsiklausti ir VMI. VMI nuomone, kai viena kriptovaliuta keičiama į kitą, laikoma, kad gyventojas gauna pajamas kitu turtu – kita kriptovaliuta. Pajamos apskaičiuojamos mainais gautos kriptovaliutos rinkos kaina jos gavimo momentu. Tad artimesnis būtų antras atvejis. Esminis principas - sumokėti visus mokesčius : )
Laba diena, Ar galite pakomentuoti kada reikia įsigyti (registruoti) individualią veikla prekiaujant kriptovaliuta? Tai yra apyvarta, veiklos testinumas, ek. nauda, savarakiškumas?
Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Kiekvieną atvejį reikėtų vertinti individualiai.

Lankstumas

Atsižvelgdami į Kliento poreikius galime pasiūlyti lanksčias sąlygas

Dėmesys

Skirsime Jums ypatingą dėmesį

ASMENINIS ADVOKATAS

Asmeninis turto, verslo ir investicijų advokatas

Kontaktai

AG Invest advokatų profesinė bendrija

 

 adresas: Žalgirio g. 88, 210, Vilnius, Lietuva

Paslaugas teikiame visoje Lietuvoje
Paslaugas teikiame visoje Lietuvoje
(Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir kt.)

 tel. +370 685 31925
 el. p.: info@aginvest.eu

 

 

kodas: 302247995
PVM kodas: LT100004957611

 

a. s. Nr.: LT25 7044 0600 0661 8152
SWIFT kodas: CBVILT2X

Advokatas Aivaras Aleksiejevas
 el. p.: aivaras.aleksiejevas@aginvest.eu
 tel. +370 685 31924

Advokatas Mindaugas Gedeikis
 el. p.: mindaugas.gedeikis@aginvest.eu
 tel. +370 685 31925

Advokatė Lina Urbanavičienė
 el. p.: lina.urbanaviciene@aginvest.eu
 tel. +370 650 34204

 

Advokatas Aivaras Aleksiejevas
 el. p.: aivaras.aleksiejevas@aginvest.eu
 tel. +370 685 31924

 

Advokatas Mindaugas Gedeikis
 el. p.: mindaugas.gedeikis@aginvest.eu
 tel. +370 685 31925

Kaip mus rasti