Nusprendė žmonės įsigyti būstą, o tam reikėjo pinigėlių. Tai ėmė ir pasiskolino iš banko. 2008 m. sudarė kredito sutartį ir sutarė su banku po 30 metų viską grąžinti ir dar sumokėti palūkanas. Bet atėjo ekonominė krizė. Tada viskas ir prasidėjo.
AG Invest advokatų profesinės bendrijos advokatai atstovavo atsakovams sėkmingai pasibaigusioje byloje dėl akcijų perleidimo sandorių bei visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų ginčijimo.
2016-08-26 AB „Žemaitijos pienas“ (toliau – bendrovė) akcininkų susirinkime buvo nuspręsta išbraukti bendrovės akcijas iš prekybos AB Nasdaq Vilnius ir teikti oficialų siūlymą dėl bendrovės akcijų. 2016-08-29 bendrovė paskelbė, kad į šį oficialų siūlymą turės teisę atsiliepti tik tie asmenys, kurie bendrovės akcininkais buvo 2016-08-26 ir balsavo „prieš“ arba nebalsavo dėl minėto sprendimo. Nurodoma, kad oficialaus siūlymo teikėjas neturės pareigos išpirkti akcijų iš kitų asmenų, kurie neturėjo akcijų 2016-08-26 pabaigoje ir kurios buvo (bus) įgytos po šios datos.
Dauguma vartotojų jau žino, kad nusipirkus nekokybišką prekę ar gavus netinkamą paslaugą savo teises gali ginti vartojimo ginčus nagrinėjančiose institucijose. O kur kreiptis žmogui, manančiam, kad jo teisės pažeidžiamos vykdant būsto ar vartojimo kredito sutartį, automobilio ar gyvybės draudimo sutartį arba gaunant kitokias finansines paslaugas? Ar teismas tokiu atveju vienintelė išeitis?
AG Invest advokatų profesinės bendrijos advokatai padėjo sėkmingai apginti kliento, kuris būdamas nepilnametis įsigijo banko obligacijų, interesus.
1. Nepilnamečiui buvo paskirtas rūpintojas, o jo turtui – paprastasis turto administravimas. Ieškovas, būdamas nepilnametis, sudarė obligacijų pasirašymo sutartis su banku. Bankui bankrutavus paaiškėjo, kad obligacijoms netaikomas indėlių draudimas.
Artėja šiltasis metų sezonas. Vėl bus galima plačiai praverti langus ir džiaugtis pavasarinio oro gaiva, balkone mėgautis saulute ar migdyti mažylius. Deja, šiais privalumais ne visiems tenka laimė pasidžiaugti. Ne vienas yra priverstas aklinai užverti langus arba turi kęsti rūkančiųjų paskleistus nuodingus dūmus. Kyla elementarūs klausimai. Ar žmonės, investavę į savo būstą, gali kaip nors apginti savo teises ir tinkamai naudotis savo turtu bei namų patogumais? Ar gali tinkamai pagal nustatytus reikalavimus eksploatuoti savo patalpas, jas vėdinti ar atsidaryti orlaides?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-11-17 išsprendė ilgai lauktą bylą dėl indėlininkų apsaugos taikymo banko „Snoro“ indėlio sertifikatų turėtojams ir obligacijų savininkams.
Dažniausiai teisę į būsto neliečiamybę suvokiame kaip apsaugą nuo konkrečių fizinių pažeidimų, pavyzdžiui, neteisėto patekimo į būstą. Tačiau neretai atsitinka taip, kad fiziškai mūsų būsto niekas lyg ir neliečia, tačiau gyvenimas namuose tampa tikra kančia dėl tokių veiksnių kaip nemalonūs kvapai, tarša, triukšmas ar pan. To priežastis gali būti netoliese įsikūrusi gyvulių auginimo ferma, fabrikas, sąvartynas, ar tiesiog kitų žmonių interesų nepaisantis kaimynas.
Paprastai palūkanų už naudojimąsi paskola dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Tačiau kartais, pasibaigus nustatytų palūkanų taikymo terminui ir derantis dėl naujų palūkanų, sutarties šalims nepavyksta pasiekti abiems pusėms priimtino susitarimo. Tokiu atveju bankai paprastai vienašališkai nustato palūkanų normą, kurią kredito gavėjas yra priverstas mokėti. Ar toks bankų elgesys yra teisėtas ir ką tokioje situacijoje gali padaryti kredito gavėjai?
2017 metais gautas metines pajamas privaloma deklaruoti iki 2018 m. gegužės 2 dienos (pildomametinės pajamų deklaracijos GPM308 forma). Šiame straipsnyje aptariami atvejai, kada reikia ir kada nereikia deklaruoti pajamų, gautų iš prekybos kriptovaliutomis 2017 metais. Aptariami atvejai neapima atvejų, kai pajamos yra gautos iš „ofšorinių“ (tikslinių) teritorijų.
Gyventojai ne tik perka ar parduoda bikoinus ar kitas kriptovaliutas. Už kriptovaliutas taip pat yra perkamos paslaugos ar prekės, įsigyjami net automobiliai ar nekilnojamasis turtas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) bitkoinus ir kitą kriptovaliutą laiko nematerialiu turtu. Tad kyla klausimas, kaip apmokestinamas gyventojas, pirkiniui įsigyti panaudojęs kriptovaliutą.
Paskelbus karantiną Lietuvoje pacientams teikiama tik būtinoji pagalba. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad ir sveikatos priežiūros specialistai šiuo atveju turi ne tik pareigų, bet ir teisių.
Lietuvos bankas vienas pirmųjų pasaulyje išleido vertybinių popierių požymių turinčių žetonų siūlymo (angl. Security Token Offering, STO) gaires.
STO – tai kapitalo pritraukimo būdas, kai vietoj akcijų, obligacijų ar kitų finansinių priemonių išleidžiami žetonai (virtualus turtas, kripto turtas), kurie juos įsigijusiems asmenims suteikia panašių teisių kaip akcininkams, obligacijų ar kitų finansinių priemonių savininkams. Išleidimo procesas vyksta pasitelkiant paskirstytųjų duomenų technologiją (angl. Distributed Ledger Technology).
AG Invest advokatų kontoros advokatai padėjo apginti kliento teises ir teisėtus interesus byloje, kurioje Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) neteisėtai ir nepagrįstai buvo paskyrusi sankcijas ir neišmokėjusi dalies paramos lėšų.
Padėjome apginti kliento teises byloje, kurioje žemesnės instancijos teismai nepagrįstai buvo priteisę žalą, atsiradusią turto pardavimo iš varžytynių proceso metu. Plačiau skaitykite www.teismai.lt