Mokesčių teisėje galioja taisyklė, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau pasitaiko atvejų, kai Valstybinė mokesčių inspekcija, tikrindama praėjusių penkerių metų laikotarpį, reikalauja pagrįsti ir ankstesnių metų duomenis.

Pavyzdžiui, jeigu tikrinamo laikotarpio metu mokesčių mokėtojas įsigijo tam tikro turto, kurio įsigijimo šaltinius mokesčių administratorius turi teisę reikalauti pagrįsti. Kyla klausimas, ar tokiu atveju mokesčių mokėtojas turto įsigijimo šaltinius gali grįsti anksčiau deklaruotu turtu, ar turi pagrįsti ir ankstesnės deklaracijos duomenų teisingumą?

Tokį ginčą tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus teko spręsti ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Reikšmingi išaiškinimai pateikti šio teismo nagrinėtose administracinėse bylose Nr. A-2667-438/2015 (2015-09-23 sprendimas) bei Nr. eA-3938-438/2016 (2016-09-09 nutartis). Abiejose bylose teismas išaiškino, kad mokesčių administratoriui negali būti suteikiama teisė neribotą laiką įpareigoti mokesčių mokėtoją pagrįsti pateiktos deklaracijos duomenis.

Nurodytose bylose buvo kilęs ginčas dėl mokesčių mokėtojų deklaruoto turto pagal Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymą. Pagal šį įstatymą, gyventojai galėjo iki 2005-05-01 deklaruoti turtą, kurį turėjo 2003-12-31.

Įvertinęs Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo nuostatas, teismas padarė išvadą, kad įstatyme yra įtvirtintos atitinkamos,  asmens, turinčio tam tikro turto ir piniginių lėšų, bei mokesčių administratoriaus, teisės ir pareigos mokestinių teisinių santykių srityje, o būtent: iš vienos pusės,  asmens pareiga iki 2005-05-01 pateikti mokesčio administratoriui turto deklaraciją bei jo teisė, deklaruoto turto apimtyje, grįsti (įteisinti) vėlesnį kito turto įsigijimą. Iš kitos pusės, mokesčių administratoriaus pareiga pripažinti šios deklaracijos duomenis, leidžiant asmeniui, deklaruoto turto apimtyje, grįsti (įteisinti) vėlesnį kito turto įsigijimą bei mokesčio administratoriaus teisė tikrinti šios deklaracijos duomenų tikrumą, nustatant asmens realiai turimo turto apimtį bei jo įsigijimo šaltinius, jų teisėtumo aspektu.

Tačiau Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatyme nebuvo nustatyta teisinio reglamentavimo, kiek laiko nuo deklaracijos pateikimo mokesčių administratoriui momento pastarasis turi teisę tikrinti  asmens realiai turimo turto apimtį bei jo įsigijimo šaltinius. Šią teisės spragą teismas išsprendė taikydamas teisės analogiją, o būtent, pritaikė taisyklę, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus.

Taigi teismas sprendė, kad iki 2005-05-01 pateiktos Vienkartinės gyventojų turto deklaracijos įgijo teisinį stabilumą ir Valstybinė mokesčių inspekcija, praėjus daugiau nei šešeriems metams, deklaracijos duomenų nebegalėjo kvestionuoti.