Daugiabučių namų savininkų bendrijos turėtų palengvinti butų savininkų teisių ir interesų įgyvendinimą. Deja, praktikoje bendrijos ne visada veikia taip, kaip turėtų. Problemos dažniausiai kyla dėl bendrijų pirmininkų savavališko veikimo ar pareigų nevykdymo, butų savininkų teisių ir interesų pažeidimo. Kaip buto savininkui apginti savo teises, jei susikalbėti ir susitarti neįmanoma?

Dažnai butų savininkai nežino, už ką priskaičiuotos mokėtinos įmokos, kaip jos paskirstytos, kokie bendrosios nuosavybės objektų valdymo sprendimai priimti ir pan. Dėl to labai svarbu, kad būtų tinkamai įgyvendinta butų savininkų teisė gauti informaciją. Butų savininkai turi teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas. Butų savininkai, kurie kartu yra ir bendrijos nariai, papildomai turi teisę gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais. Šią informaciją buto savininko prašymu privalo pateikti bendrijos pirmininkas per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

Butų savininkai susiduria su situacija, kai bendrijos pirmininkas jų prašymą tiesiog ignoruoja, į prašymą negaunama jokio atsakymo. Tokiu atveju, suėjus minėtam 10 darbo dienų terminui, per kurį turėjo būti pateiktas atsakymas, bendrijos pirmininko neveikimą galima apskųsti teismui. Teismo sprendimas, įpareigojantis bendrijos pirmininką pateikti buto savininkui informaciją, bus privalomas vykdyti, o už sprendimo nevykdymą gali būti skirta bauda. Tuo atveju, jeigu bendrijoje yra sudaryta ginčų nagrinėjimo komisija ar paskirtas ginčus nagrinėjantis asmuo (privaloma, jei bendrijoje yra daugiau kaip šimtas narių), skundas gali būti pateiktas šiai komisijai ar asmeniui.

Gali būti ir piktnaudžiavimo atvejų, kai bendrijos pirmininkas savavališkai, viršydamas savo kompetenciją, priima tam tikrus su bendrosios nuosavybės valdymu susijusius sprendimus. Arba sprendimas priimamas bendrijos narių susirinkime, tačiau pažeidžiant susirinkimo sušaukimo, balsų skaičiavimo tvarką, o sprendimo turinys prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (pavyzdžiui, visiems butų savininkams nustato pareigą mokėti ne bendrosios nuosavybės objektu esančios pastato dalies remonto išlaidas). Kiekvienas buto savininkas, nesutinkantis su bendrijos valdymo organo priimtu sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą ginčydamas tokį sprendimą. Ieškinį dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu reikia pateikti per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos arba nuo sužinojimo apie šį sprendimą momento.

Svarbu žinoti ir tai, kad tam tikrais atvejais galima asmeninė bendrijos pirmininko atsakomybė. Pavyzdžiui, jei bendrijos pirmininkas pažeisdamas įstatymus ar bendrijos įstatus atlieka veiksmus, kuriais bendrijai padaroma žalos (iššvaistomos bendrijos lėšos, sudaromi neteisėti sandoriai ir pan.). Tokiu atveju bendrijai padarytą žalą (nuostolius) privalo atlyginti bendrijos pirmininkas. Dėl neteisėtais veiksmais atsiradusios žalos priteisimo ieškinys teismui turėtų būti pateiktas per 3 metus nuo žalos atsiradimo.

Savininkų teisių gynimą palengvina tai, kad butų savininkai (išskyrus juridinius asmenis), kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.