Baigiant analizuoti klausimus, susijusius su REPO sandoriais, ir su jais susijusias teisines rizikas, šioje pranešimo dalyje aptariami kredito įstaigų ir FMĮ atsakomybės klausimai.
Toliau analizuojant temą apie kreditų įstaigų ir FMĮ klaidas, susijusias su REPO sandoriais, ir dėl to atsirandančius investuotojų nuostolius, būtina aptarti, kokios pareigos investuotojų atžvilgiu dažniausiai yra pažeidžiamos.
Pastaroji finansų krizė atskleidė, kad valdant riziką, susijusią su investicijomis, būtina įvertinti ir teisinę riziką arba bent jau į tai atkreipti pakankamą dėmesį. Pavyzdžiui, bankas ar kita institucija, teikdama investicines paslaugas, gali pažeisti savo sutartinius įsipareigojimus ir tinkamai neatlikti savo pareigų, numatytų teisės aktuose ar sutartyse. Tai gali lemti nuostolių atsiradimą ar jų padidėjimą investuotojui. Šiame pranešime trumpai analizuojami kai kurie klausimai, susiję su taip vadinamais atpirkimo arba REPO sandoriais, ir su jais susijusios teisinės rizikos.
Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas (CESR) ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija (VPK) parengė investuotojo gidą. Gido tikslas - informuoti pradedančiuosius investuotojus apie tai, kokias teises bei apsaugą jiems teikia ES teisės aktai (šiuo atveju Finansinių priemonių rinkų direktyva, dar vadinama MIFID).
Committee of European Securities Regulators have issued "A consumer's guide to MiFID. Investing in financial products". This guide explains the basics of a new piece of European legislation called Markets in Financial Instruments Directive (MiFID) and how it affects concumers when dealing with firms that provide investment services in Europe.
2017 metais gautas metines pajamas privaloma deklaruoti iki 2018 m. gegužės 2 dienos (pildomametinės pajamų deklaracijos GPM308 forma). Šiame straipsnyje aptariami atvejai, kada reikia ir kada nereikia deklaruoti pajamų, gautų iš prekybos kriptovaliutomis 2017 metais. Aptariami atvejai neapima atvejų, kai pajamos yra gautos iš „ofšorinių“ (tikslinių) teritorijų.
Gyventojai ne tik perka ar parduoda bikoinus ar kitas kriptovaliutas. Už kriptovaliutas taip pat yra perkamos paslaugos ar prekės, įsigyjami net automobiliai ar nekilnojamasis turtas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) bitkoinus ir kitą kriptovaliutą laiko nematerialiu turtu. Tad kyla klausimas, kaip apmokestinamas gyventojas, pirkiniui įsigyti panaudojęs kriptovaliutą.
Lietuvos bankas vienas pirmųjų pasaulyje išleido vertybinių popierių požymių turinčių žetonų siūlymo (angl. Security Token Offering, STO) gaires.
STO – tai kapitalo pritraukimo būdas, kai vietoj akcijų, obligacijų ar kitų finansinių priemonių išleidžiami žetonai (virtualus turtas, kripto turtas), kurie juos įsigijusiems asmenims suteikia panašių teisių kaip akcininkams, obligacijų ar kitų finansinių priemonių savininkams. Išleidimo procesas vyksta pasitelkiant paskirstytųjų duomenų technologiją (angl. Distributed Ledger Technology).
Paskelbus karantiną Lietuvoje pacientams teikiama tik būtinoji pagalba. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad ir sveikatos priežiūros specialistai šiuo atveju turi ne tik pareigų, bet ir teisių.
AG Invest advokatų kontoros advokatai padėjo apginti kliento teises ir teisėtus interesus byloje, kurioje Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) neteisėtai ir nepagrįstai buvo paskyrusi sankcijas ir neišmokėjusi dalies paramos lėšų.
Padėjome apginti kliento teises byloje, kurioje žemesnės instancijos teismai nepagrįstai buvo priteisę žalą, atsiradusią turto pardavimo iš varžytynių proceso metu. Plačiau skaitykite www.teismai.lt