Gyventojai ne tik perka ar parduoda bikoinus ar kitas kriptovaliutas. Už kriptovaliutas taip pat yra perkamos paslaugos ar prekės, įsigyjami net automobiliai ar nekilnojamasis turtas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) bitkoinus ir kitą kriptovaliutą laiko nematerialiu turtu. Tad kyla klausimas, kaip apmokestinamas gyventojas, pirkiniui įsigyti panaudojęs kriptovaliutą.

Gavote pajamų iš prekybos kriptovaliutomis ir jų kasimo (angl. mining). Pasidomėkite, ar nereikėtų deklaruoti pajamų bei susimokėti mokesčių.

Mokesčių teisėje galioja taisyklė, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau pasitaiko atvejų, kai Valstybinė mokesčių inspekcija, tikrindama praėjusių penkerių metų laikotarpį, reikalauja pagrįsti ir ankstesnių metų duomenis.

Neseniai UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Litesko“ Vilniaus ir kitų miestų daugiabučių namų gyventojams išsiuntinėjo sąskaitas už šilumą, suvartotą nuo 2010 m. gegužės iki 2015 m. birželio mėnesio ir viršijančią Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus šilumos energijos normatyvus karšto vandens temperatūros palaikymui, kitaip tariant, gyvatukui. UAB „Vilniaus energija“ pranešime gyventojams teigia, kad sprendimas šiuos šilumos kiekius priskirti apmokėti vartotojams buvo priimtas po to, kai vienoje iš UAB „Vilniaus energija“ inicijuotų bylų (civilinės bylos Nr. 2A-2764-450/2014 Vilniaus apygardos teisme) buvo priimtas teismo išaiškinimas, jog šiuos viršnorminius šilumos kiekius turi apmokėti namo bendraturčiai (butų savininkai). Kadangi vartotojams kyla daug klausimų dėl tokių šilumos tiekėjo reikalavimų pagrįstumo, verta išsamiau paanalizuoti teismo pateiktus išaiškinimus minėtoje byloje ir vartotojų teises gauti nuostolių atlyginimą.