Padėjome apginti kliento teises byloje, kurioje žemesnės instancijos teismai nepagrįstai buvo priteisę žalą, atsiradusią turto pardavimo iš varžytynių proceso metu. Plačiau skaitykite www.teismai.lt
Nusprendė žmonės įsigyti būstą, o tam reikėjo pinigėlių. Tai ėmė ir pasiskolino iš banko. 2008 m. sudarė kredito sutartį ir sutarė su banku po 30 metų viską grąžinti ir dar sumokėti palūkanas. Bet atėjo ekonominė krizė. Tada viskas ir prasidėjo.
Daugiabučių namų savininkų bendrijos turėtų palengvinti butų savininkų teisių ir interesų įgyvendinimą. Deja, praktikoje bendrijos ne visada veikia taip, kaip turėtų. Problemos dažniausiai kyla dėl bendrijų pirmininkų savavališko veikimo ar pareigų nevykdymo, butų savininkų teisių ir interesų pažeidimo. Kaip buto savininkui apginti savo teises, jei susikalbėti ir susitarti neįmanoma?
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. sausio 13 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016, kuria pateikė reikšmingus išaiškinimus dėl bendrųjų sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančių teisės normų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnis) (ne)taikymo preliminariosios sutarties atveju, taip pat sąžiningumo principo šalių ikisutartiniuose santykiuose ir CK 6.165 straipsnio 4, 5 dalių aiškinimo ir taikymo.
Artėja šiltasis metų sezonas. Vėl bus galima plačiai praverti langus ir džiaugtis pavasarinio oro gaiva, balkone mėgautis saulute ar migdyti mažylius. Deja, šiais privalumais ne visiems tenka laimė pasidžiaugti. Ne vienas yra priverstas aklinai užverti langus arba turi kęsti rūkančiųjų paskleistus nuodingus dūmus. Kyla elementarūs klausimai. Ar žmonės, investavę į savo būstą, gali kaip nors apginti savo teises ir tinkamai naudotis savo turtu bei namų patogumais? Ar gali tinkamai pagal nustatytus reikalavimus eksploatuoti savo patalpas, jas vėdinti ar atsidaryti orlaides?
Dažniausiai teisę į būsto neliečiamybę suvokiame kaip apsaugą nuo konkrečių fizinių pažeidimų, pavyzdžiui, neteisėto patekimo į būstą. Tačiau neretai atsitinka taip, kad fiziškai mūsų būsto niekas lyg ir neliečia, tačiau gyvenimas namuose tampa tikra kančia dėl tokių veiksnių kaip nemalonūs kvapai, tarša, triukšmas ar pan. To priežastis gali būti netoliese įsikūrusi gyvulių auginimo ferma, fabrikas, sąvartynas, ar tiesiog kitų žmonių interesų nepaisantis kaimynas.
2017 metais gautas metines pajamas privaloma deklaruoti iki 2018 m. gegužės 2 dienos (pildomametinės pajamų deklaracijos GPM308 forma). Šiame straipsnyje aptariami atvejai, kada reikia ir kada nereikia deklaruoti pajamų, gautų iš prekybos kriptovaliutomis 2017 metais. Aptariami atvejai neapima atvejų, kai pajamos yra gautos iš „ofšorinių“ (tikslinių) teritorijų.
Gyventojai ne tik perka ar parduoda bikoinus ar kitas kriptovaliutas. Už kriptovaliutas taip pat yra perkamos paslaugos ar prekės, įsigyjami net automobiliai ar nekilnojamasis turtas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) bitkoinus ir kitą kriptovaliutą laiko nematerialiu turtu. Tad kyla klausimas, kaip apmokestinamas gyventojas, pirkiniui įsigyti panaudojęs kriptovaliutą.
Paskelbus karantiną Lietuvoje pacientams teikiama tik būtinoji pagalba. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad ir sveikatos priežiūros specialistai šiuo atveju turi ne tik pareigų, bet ir teisių.
Lietuvos bankas vienas pirmųjų pasaulyje išleido vertybinių popierių požymių turinčių žetonų siūlymo (angl. Security Token Offering, STO) gaires.
STO – tai kapitalo pritraukimo būdas, kai vietoj akcijų, obligacijų ar kitų finansinių priemonių išleidžiami žetonai (virtualus turtas, kripto turtas), kurie juos įsigijusiems asmenims suteikia panašių teisių kaip akcininkams, obligacijų ar kitų finansinių priemonių savininkams. Išleidimo procesas vyksta pasitelkiant paskirstytųjų duomenų technologiją (angl. Distributed Ledger Technology).
AG Invest advokatų kontoros advokatai padėjo apginti kliento teises ir teisėtus interesus byloje, kurioje Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) neteisėtai ir nepagrįstai buvo paskyrusi sankcijas ir neišmokėjusi dalies paramos lėšų.
Padėjome apginti kliento teises byloje, kurioje žemesnės instancijos teismai nepagrįstai buvo priteisę žalą, atsiradusią turto pardavimo iš varžytynių proceso metu. Plačiau skaitykite www.teismai.lt