Apgintos ūkininko teisės  byloje, kurioje Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) nepagrįstai ūkininkui buvo pritaikiusi sankcijas.

Ginčas kilo dėl paramos susigrąžinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisykles. Sankcijos ūkininkui buvo paskirtos už tai, kad esą produkcijos standartine verte išreikštas valdos ekonominis dydis (toliau – VED) nuo sprendimo skirti paramą priėmimo iki verslo plano įgyvendinimo laikotarpio pabaigos nebuvo didesnis kaip 4000 Eur.

Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – Komisija) konstatavo, kad NMA, apskaičiuodama VED už atitinkamus laikotarpius, nepagrįstai į ūkininko valdos visą produkciją neįtraukė pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigytų veislinių žolėdžių patelių. Todėl neteisingai buvo apskaičiuotas VED ir NMA nepagrįstai buvo nusprendusi, kad ūkininkas nepasiekė reikalaujamos 4000 Eur sumos.

Pažymėtina, kad Komisija, laikydamasi savo formuojamos praktikos analogiškose bylose, taip pat konstatavo, jog VED yra skaičiuojamas 2 kartus per metus skirtingais 12 mėnesių laikotarpiais ir NMA turi pasirinkti VED, apskaičiuotą iš tų laikotarpių, kurie labiausiai sutampa su laikotarpiu, kada paramos gavėjas turi pareigą užtikrinti, kad VED būtų didesnis kaip 4000 Eur.

Komisija, įvertinusi nustatytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias VED apskaičiavimą, konstatavo, jog per verslo plano įgyvendinimo laikotarpį ūkininkui nepagrįstai buvo nustatytas pažeidimas. Pripažinta, kad ūkininkui buvo nepagrįstai pritaikyta sankcija bei atitinkamai nepagrįstai nuspręsta susigrąžinti dalį išmokėtos paramos sumos.