Neseniai UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Litesko“ Vilniaus ir kitų miestų daugiabučių namų gyventojams išsiuntinėjo sąskaitas už šilumą, suvartotą nuo 2010 m. gegužės iki 2015 m. birželio mėnesio ir viršijančią Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus šilumos energijos normatyvus karšto vandens temperatūros palaikymui, kitaip tariant, gyvatukui. UAB „Vilniaus energija“ pranešime gyventojams teigia, kad sprendimas šiuos šilumos kiekius priskirti apmokėti vartotojams buvo priimtas po to, kai vienoje iš UAB „Vilniaus energija“ inicijuotų bylų (civilinės bylos Nr. 2A-2764-450/2014 Vilniaus apygardos teisme) buvo priimtas teismo išaiškinimas, jog šiuos viršnorminius šilumos kiekius turi apmokėti namo bendraturčiai (butų savininkai). Kadangi vartotojams kyla daug klausimų dėl tokių šilumos tiekėjo reikalavimų pagrįstumo, verta išsamiau paanalizuoti teismo pateiktus išaiškinimus minėtoje byloje ir vartotojų teises gauti nuostolių atlyginimą.
AG Invest advokatų profesinės bendrijos advokatai padėjo sėkmingai apginti kliento, kuris būdamas nepilnametis įsigijo banko obligacijų, interesus.
1. Nepilnamečiui buvo paskirtas rūpintojas, o jo turtui – paprastasis turto administravimas. Ieškovas, būdamas nepilnametis, sudarė obligacijų pasirašymo sutartis su banku. Bankui bankrutavus paaiškėjo, kad obligacijoms netaikomas indėlių draudimas.
Primename, kad artėja birželio 30 d., iki kurios dar galima pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie nuo 2004 metų grynais pinigais gautas paskolas ir dovanas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. sausio 13 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016, kuria pateikė reikšmingus išaiškinimus dėl bendrųjų sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančių teisės normų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnis) (ne)taikymo preliminariosios sutarties atveju, taip pat sąžiningumo principo šalių ikisutartiniuose santykiuose ir CK 6.165 straipsnio 4, 5 dalių aiškinimo ir taikymo.
Artėja šiltasis metų sezonas. Vėl bus galima plačiai praverti langus ir džiaugtis pavasarinio oro gaiva, balkone mėgautis saulute ar migdyti mažylius. Deja, šiais privalumais ne visiems tenka laimė pasidžiaugti. Ne vienas yra priverstas aklinai užverti langus arba turi kęsti rūkančiųjų paskleistus nuodingus dūmus. Kyla elementarūs klausimai. Ar žmonės, investavę į savo būstą, gali kaip nors apginti savo teises ir tinkamai naudotis savo turtu bei namų patogumais? Ar gali tinkamai pagal nustatytus reikalavimus eksploatuoti savo patalpas, jas vėdinti ar atsidaryti orlaides?
Byla, kurioje sėkmingai atstovavo AG Invest advokatų profesinės bendrijos advokatai, įtraukta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 metų sausio mėnesio teismo praktikos apžvalgą.
AG Invest advokatų profesinės bendrijos advokatai atstovavo ieškovams Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėtoje ir sėkmingai pasibaigusioje byloje dėl daugiabučio namo lifto remonto išlaidų apmokėjimo.
Dažniausiai teisę į būsto neliečiamybę suvokiame kaip apsaugą nuo konkrečių fizinių pažeidimų, pavyzdžiui, neteisėto patekimo į būstą. Tačiau neretai atsitinka taip, kad fiziškai mūsų būsto niekas lyg ir neliečia, tačiau gyvenimas namuose tampa tikra kančia dėl tokių veiksnių kaip nemalonūs kvapai, tarša, triukšmas ar pan. To priežastis gali būti netoliese įsikūrusi gyvulių auginimo ferma, fabrikas, sąvartynas, ar tiesiog kitų žmonių interesų nepaisantis kaimynas.
2017 metais gautas metines pajamas privaloma deklaruoti iki 2018 m. gegužės 2 dienos (pildomametinės pajamų deklaracijos GPM308 forma). Šiame straipsnyje aptariami atvejai, kada reikia ir kada nereikia deklaruoti pajamų, gautų iš prekybos kriptovaliutomis 2017 metais. Aptariami atvejai neapima atvejų, kai pajamos yra gautos iš „ofšorinių“ (tikslinių) teritorijų.
Gyventojai ne tik perka ar parduoda bikoinus ar kitas kriptovaliutas. Už kriptovaliutas taip pat yra perkamos paslaugos ar prekės, įsigyjami net automobiliai ar nekilnojamasis turtas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) bitkoinus ir kitą kriptovaliutą laiko nematerialiu turtu. Tad kyla klausimas, kaip apmokestinamas gyventojas, pirkiniui įsigyti panaudojęs kriptovaliutą.
Lietuvos bankas vienas pirmųjų pasaulyje išleido vertybinių popierių požymių turinčių žetonų siūlymo (angl. Security Token Offering, STO) gaires.
STO – tai kapitalo pritraukimo būdas, kai vietoj akcijų, obligacijų ar kitų finansinių priemonių išleidžiami žetonai (virtualus turtas, kripto turtas), kurie juos įsigijusiems asmenims suteikia panašių teisių kaip akcininkams, obligacijų ar kitų finansinių priemonių savininkams. Išleidimo procesas vyksta pasitelkiant paskirstytųjų duomenų technologiją (angl. Distributed Ledger Technology).
Paskelbus karantiną Lietuvoje pacientams teikiama tik būtinoji pagalba. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad ir sveikatos priežiūros specialistai šiuo atveju turi ne tik pareigų, bet ir teisių.
AG Invest advokatų kontoros advokatai padėjo apginti kliento teises ir teisėtus interesus byloje, kurioje Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) neteisėtai ir nepagrįstai buvo paskyrusi sankcijas ir neišmokėjusi dalies paramos lėšų.
Padėjome apginti kliento teises byloje, kurioje žemesnės instancijos teismai nepagrįstai buvo priteisę žalą, atsiradusią turto pardavimo iš varžytynių proceso metu. Plačiau skaitykite www.teismai.lt