Neseniai UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Litesko“ Vilniaus ir kitų miestų daugiabučių namų gyventojams išsiuntinėjo sąskaitas už šilumą, suvartotą nuo 2010 m. gegužės iki 2015 m. birželio mėnesio ir viršijančią Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus šilumos energijos normatyvus karšto vandens temperatūros palaikymui, kitaip tariant, gyvatukui. UAB „Vilniaus energija“ pranešime gyventojams teigia, kad sprendimas šiuos šilumos kiekius priskirti apmokėti vartotojams buvo priimtas po to, kai vienoje iš UAB „Vilniaus energija“ inicijuotų bylų (civilinės bylos Nr. 2A-2764-450/2014 Vilniaus apygardos teisme) buvo priimtas teismo išaiškinimas, jog šiuos viršnorminius šilumos kiekius turi apmokėti namo bendraturčiai (butų savininkai). Kadangi vartotojams kyla daug klausimų dėl tokių šilumos tiekėjo reikalavimų pagrįstumo, verta išsamiau paanalizuoti teismo pateiktus išaiškinimus minėtoje byloje ir vartotojų teises gauti nuostolių atlyginimą.

Primename, kad artėja birželio 30 d., iki kurios dar galima pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie nuo 2004 metų grynais pinigais gautas paskolas ir dovanas.

Artėja šiltasis metų sezonas. Vėl bus galima plačiai praverti langus ir džiaugtis pavasarinio oro gaiva, balkone mėgautis saulute ar migdyti mažylius. Deja, šiais privalumais ne visiems tenka laimė pasidžiaugti. Ne vienas yra priverstas aklinai užverti langus arba turi kęsti rūkančiųjų paskleistus nuodingus dūmus. Kyla elementarūs klausimai. Ar žmonės, investavę į savo būstą, gali kaip nors apginti savo teises ir tinkamai naudotis savo turtu bei namų patogumais? Ar gali tinkamai pagal nustatytus reikalavimus eksploatuoti savo patalpas, jas vėdinti ar atsidaryti orlaides?

Jau beveik 2 metus galioja griežti ribojimai įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės. Tačiau, ar tokie ribojimai yra pagrįsti ir ar jie turėtų likti?