2013 m. įsigijote 100 bitkoinų, o 2020 m. pardavėte. Gavote 1 mln. eur pajamų. 2020 m. vykdėte individualią veiklą ir iš prekybos bitkoinais ar kita kriptovaliuta taip pat gavote 1 mln. eurų įplaukų. Kokius mokesčius tokiais atvejais reikėtų mokėti?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2021-01-07 dienos nutartyje, nagrinėdamas neprofesionaliojo investuotojo ginčą su finansų tarpininku dėl neteisėtais finansų tarpininko veiksmais padarytos žalos atlyginimo, pasisakė dėl finansų tarpininko pareigų neprofesionalaus investuotojo atžvilgiu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2020-08-12 dienos nutartyje, nagrinėdamas skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, pasisakė dėl tinkamo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM (NMA) sprendimo dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo įteikimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2020-09-24 dienos nutartyje, nagrinėdamas ūkininko ginčą su žemės ūkio produkcijos supirkėju, pasisakė dėl sausros, kaip nenugalimos jėgos aplinkybės, įtakos sutartinių įsipareigojimų vykdymui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-02-24 dienos nutartyje, nagrinėdamas žemės ūkio produkcijos supirkėjo reikalavimą ūkininkui sumokėti netesybas, pasisakė dėl liūčių, kaip nenugalimos jėgos aplinkybės (force majeure), įtakos sutartinių įsipareigojimų vykdymui.

Įsigijote kriptovaliutos ir ją „steikinate“. Ar tokiu atveju reikia mokėti mokesčius?

Laikoma, kad tuo atveju, kai gyventojas už turimą virtualią valiutą (kriptovaliutą) keitykloje ar kitoje virtualios valiutos platformoje (pvz., angl. Proof of Stake, PoS; Delegated Proof of Stake, DPoS; Proof-of-Activity, PoA) ar „perduotą“ keityklai (angl. Staking) papildomai gauna tam tikrą kiekį virtualios valiutos, tai gauta virtuali valiuta, pripažįstama gyventojų gauta nauda – pajamomis natūra.