2013 m. įsigijote 100 bitkoinų, o 2020 m. pardavėte. Gavote 1 mln. eur pajamų. 2020 m. vykdėte individualią veiklą ir iš prekybos bitkoinais ar kita kriptovaliuta taip pat gavote 1 mln. eurų įplaukų. Kokius mokesčius tokiais atvejais reikėtų mokėti?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2021-01-07 dienos nutartyje, nagrinėdamas neprofesionaliojo investuotojo ginčą su finansų tarpininku dėl neteisėtais finansų tarpininko veiksmais padarytos žalos atlyginimo, pasisakė dėl finansų tarpininko pareigų neprofesionalaus investuotojo atžvilgiu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-02-24 dienos nutartyje, nagrinėdamas žemės ūkio produkcijos supirkėjo reikalavimą ūkininkui sumokėti netesybas, pasisakė dėl liūčių, kaip nenugalimos jėgos aplinkybės (force majeure), įtakos sutartinių įsipareigojimų vykdymui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-03-02 dienos nutartyje pasisakė dėl teisės normų, reglamentuojančių Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme (toliau – ŽŪPŽĮĮ) nustatytą pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę ir šios teisės įgyvendinimo tvarką.

Įsigijote kriptovaliutos ir ją „steikinate“. Ar tokiu atveju reikia mokėti mokesčius?

Laikoma, kad tuo atveju, kai gyventojas už turimą virtualią valiutą (kriptovaliutą) keitykloje ar kitoje virtualios valiutos platformoje (pvz., angl. Proof of Stake, PoS; Delegated Proof of Stake, DPoS; Proof-of-Activity, PoA) ar „perduotą“ keityklai (angl. Staking) papildomai gauna tam tikrą kiekį virtualios valiutos, tai gauta virtuali valiuta, pripažįstama gyventojų gauta nauda – pajamomis natūra.

Apgintos ūkininko teisės ir teisėti interesai byloje, kurioje Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) neteisėtai ir nepagrįstai ūkininkui buvo pritaikiusi sankcijas.