Pastaroji finansų krizė atskleidė, kad valdant riziką, susijusią su investicijomis, būtina įvertinti ir teisinę riziką arba bent jau į tai atkreipti pakankamą dėmesį. Pavyzdžiui, bankas ar kita institucija, teikdama investicines paslaugas, gali pažeisti savo sutartinius įsipareigojimus ir tinkamai neatlikti savo pareigų, numatytų teisės aktuose ar sutartyse. Tai gali lemti nuostolių atsiradimą ar jų padidėjimą investuotojui. Šiame pranešime trumpai analizuojami kai kurie klausimai, susiję su taip vadinamais atpirkimo arba REPO sandoriais, ir su jais susijusios teisinės rizikos.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. priimti Civilinio Kodekso pakeitimai, kurie supaprastino juridinių asmenų registravimo ir likvidavimo procedūras, palengvino steigimo dokumentų ir registro duomenų keitimo tvarką.
 
Naujomis įstatymo nuostatomis atsisakoma popierinių juridinio asmens pažymėjimų. Vietoj jo išduodamas juridinių asmenų registro išrašas, o pasikeitus duomenims, aktualus išrašas. Popierinio juridinio asmens pažymėjimo duomenų dažnai neužtekdavo, todėl vis vien tekdavo užsakinėti juridinių asmenų registro išrašus.
 

Pirmasis privataus juridinio asmens steigimo etapas yra steigimo dokumentų ruošimas. Šis procesas  pareikalauja nemažai ekonominių išteklių ir laiko sąnaudų, todėl kartais juridinio asmens steigėjai jau pirmajame etape būna priversti atidėti savo planus. Visai neseniai įsigalioję Individualių įmonių (toliau - IĮ) ir Akcinių bendrovių (toliau – AB) įstatymų pakeitimo ir papildymo įstatymai išsprendžia prieš tai minėtą problemą, palengvina steigėjų naštą ir gerina verslo aplinką.
 
2009 m. liepos 28 d. įsigaliojo IĮ įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-350, kuriame numatyta IĮ įstatymo 4 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi: „Individualios įmonės nuostatai gali būti sudaromi vadovaujantis individualios įmonės pavyzdiniais nuostatais. Individualios įmonės pavyzdinius nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“. 2009 m. liepos 31 d. įsigaliojo AB įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-354, kuriame numatyta AB įstatymą papildyti beveik analogiškomis nuostatomis, t.y. 4 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi: „Uždarosios akcinės bendrovės pavyzdinius įstatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“ bei 7 straipsnį papildyti 8 dalimi: „Uždarosios akcinės bendrovės pavyzdines steigimo akto ir steigimo sutarties formas tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
 

Spaudoje, manytina, neteisingai nurodoma, jog visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai „registruojami akcininkų registravimo sąraše pasirašytinai“.

Šiuo metu galiojančios Akcinių bendrovių įstatymo redakcijos 21 str. 4 d. nurodyta: visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai registruojami akcininkų registravimo sąraše. Kaip matome, registravimo pasirašytinai nėra reikalaujama. Todėl tai nėra būtina.

Tokį netikslumą, matyt, galima paaiškinti tuo, jog ankstesnio 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 5 d. buvo nustatytas reikalavimas akcininkus registruoti pasirašytinai: visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai (jų įgaliotiniai) registruojami pasirašytinai akcininkų registravimo sąraše. Tačiau 2003 m. gruodžio 11 d. Akcininkų bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymu ši nuostata buvo pakeista aukščiau minėta nuostata, t.y. neliko žodžio „pasirašytinai“.