Išvestinės finansinės priemonės

Ar opcionai, išrašyti darbuotojams, yra finansinė priemonė?

Lietuvoje opcionai (pasirinkimo sandoriai), kurie suteikia darbuotojui teisę ateityje įsigyti darbdavio bendrovės akcijų, nepripažįstami finansinėmis priemonėmis, jei tokie opcionai yra parduodami darbdaviui, t. y. nėra įgyvendinami įsigyjant akcijų. Tokią praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009-02-06 nutartis adm. b. Nr. A822-172/2009). Teismas šiuo atveju finansinėmis priemonėmis laiko tik akcijas, kurias galima įgyti pasinaudojus opcionu, o ne patį opcioną.

  

Teismas analizavo situaciją, kai darbuotojai, pagal su jais sudarytomis opcionų sutartimis, akcijų neįsigijo ir šių akcijų nepardavė, tačiau gavo piniginę išmoką, lygią skirtumui tarp akcijų viešo pasiūlymo kainos ir opciono vykdymo kainos. Teismas padarė išvadą, kad tokiu atveju išmokėtos piniginės išmokos negalima traktuoti kaip vertybinių popierių pirkimo-pardavimo. Tokia išvada daroma, nes asmuo neįvykdė opciono, t. y. neįsigijo akcijų ir negalėjo jomis laisvai disponuoti, buvo išmokėta vienkartinė išmoka už opciono atsisakymą, darbuotojai (opciono turėtojai) neinvestavo lėšų, kad įgyvendintų opcioną, taip pat ir negavo pajamų už akcijų pardavimą. Teismo laikosi pozicijos, kad tokios pajamos traktuotinos kaip susijusios su darbo santykiais ir savo esme tai yra darbuotojo lojalumo skatinimo priemonė. Todėl atitinkamai ir apmokestinamos.

   

Pajamų, gautų iš pasirinkimo sandorių, apmokestinimas

Valstybinė mokesčiu inspekcija (VMI) laikosi pozicijos, kad jei bendrovė suteikia teisę gyventojui, nesusijusiam su ja darbo santykiais, ateityje įsigyti jos akcijų (pasirinkimo sandoris, angl. stock option), o gyventojas vėliau šią teisę parduoda, laikoma, kad gyventojas gavo išvestinės finansinės priemonės pardavimo pajamų, todėl tokios pajamos apmokestinamos taikant 15% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą. Tuo tarpu, jeigu darbuotojas, turintis teisę ateityje įsigyti darbdavio bendrovės akcijų (pasirinkimo sandoris), šią teisę parduoda, laikoma, kad darbuotojas gavo su darbo santykiais susijusias pajamas. Jei darbuotojas šią teisę parduoda jau nebebūdamas tokią teisę suteikusios bendrovės darbuotoju, tokios pajamos vis tiek laikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis ir apmokestinamos taikant 24% GPM tarifą. Ta pati tvarka taikoma ir tais atvejais, kai darbuotojas pasinaudoja pasirinkimo sandorio suteikta galimybe gauti piniginę išmoką, atitinkančią skirtumą tarp akcijų įsigijimo kainos ir akcijų rinkos kainos sandorio įgyvendinimo dieną. VMI tokias pajamas laiko su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, nes esą jos savo esme yra darbuotojo lojalumo skatinimo priemonė. Tačiau vargu ar tokia argumentacija pagrįsta. Daugiau informacijos - VMI tinklapyje bei GPM įstatymo komentare.