Lietuvoje opcionai (pasirinkimo sandoriai), kurie suteikia darbuotojui teisę ateityje įsigyti darbdavio bendrovės akcijų, nepripažįstami finansinėmis priemonėmis, jei tokie opcionai yra parduodami darbdaviui, t. y. nėra įgyvendinami įsigyjant akcijų. Tokią praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009-02-06 nutartis adm. b. Nr. A822-172/2009). Teismas šiuo atveju finansinėmis priemonėmis laiko tik akcijas, kurias galima įgyti pasinaudojus opcionu, o ne patį opcioną.

Teismas analizavo situaciją, kai darbuotojai, pagal su jais sudarytomis opcionų sutartimis, akcijų neįsigijo ir šių akcijų nepardavė, tačiau gavo piniginę išmoką, lygią skirtumui tarp akcijų viešo pasiūlymo kainos ir opciono vykdymo kainos. Teismas padarė išvadą, kad tokiu atveju išmokėtos piniginės išmokos negalima traktuoti kaip vertybinių popierių pirkimo-pardavimo. Tokia išvada daroma, nes asmuo neįvykdė opciono, t. y. neįsigijo akcijų ir negalėjo jomis laisvai disponuoti, buvo išmokėta vienkartinė išmoka už opciono atsisakymą, darbuotojai (opciono turėtojai) neinvestavo lėšų, kad įgyvendintų opcioną, taip pat ir negavo pajamų už akcijų pardavimą. Teismo laikosi pozicijos, kad tokios pajamos traktuotinos kaip susijusios su darbo santykiais ir savo esme tai yra darbuotojo lojalumo skatinimo priemonė. Todėl atitinkamai ir apmokestinamos.