Mokesčiai

Mokesčių oazė investiciniams fondams Lietuvoje

2009-04-23 parašė Mindaugas Gedeikis

Vyriausybės įvykdyta mokesčių reforma yra stipriai kritikuojama, tačiau ne viskas yra taip blogai. Liko nesugriauta palanki mokestinė aplinka, kurioje gali veikti investiciniai fondai ir investicinės bendrovės.

Lietuvoje nuo 2008 metų turi teisę veikti ne tik suderintieji investiciniai fondai ir investicinės bendrovės, kurie veikia pagal ES teisės reikalavimus, bet ir specialieji investiciniai fondai (investicinės bendrovės). Tai privataus kapitalo (angl. private equity), alternatyvieji (angl. hedge funds), nekilnojamojo turto fondai, taip pat fondai, investuojantys į kitus fondus.
 

Kategorijos:

Ar opcionai, išrašyti darbuotojams, yra finansinė priemonė?

2009-03-20 parašė Mindaugas Gedeikis

Lietuvoje opcionai (pasirinkimo sandoriai), kurie suteikia darbuotojui teisę ateityje įsigyti darbdavio bendrovės akcijų, nepripažįstami finansinėmis priemonėmis, jei tokie opcionai yra parduodami darbdaviui, t. y. nėra įgyvendinami įsigyjant akcijų. Tokią praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009-02-06 nutartis adm. b. Nr. A822-172/2009). Teismas šiuo atveju finansinėmis priemonėmis laiko tik akcijas, kurias galima įgyti pasinaudojus opcionu, o ne patį opcioną.

  

Teismas analizavo situaciją, kai darbuotojai, pagal su jais sudarytomis opcionų sutartimis, akcijų neįsigijo ir šių akcijų nepardavė, tačiau gavo piniginę išmoką, lygią skirtumui tarp akcijų viešo pasiūlymo kainos ir opciono vykdymo kainos. Teismas padarė išvadą, kad tokiu atveju išmokėtos piniginės išmokos negalima traktuoti kaip vertybinių popierių pirkimo-pardavimo. Tokia išvada daroma, nes asmuo neįvykdė opciono, t. y. neįsigijo akcijų ir negalėjo jomis laisvai disponuoti, buvo išmokėta vienkartinė išmoka už opciono atsisakymą, darbuotojai (opciono turėtojai) neinvestavo lėšų, kad įgyvendintų opcioną, taip pat ir negavo pajamų už akcijų pardavimą. Teismo laikosi pozicijos, kad tokios pajamos traktuotinos kaip susijusios su darbo santykiais ir savo esme tai yra darbuotojo lojalumo skatinimo priemonė. Todėl atitinkamai ir apmokestinamos.

   

Kategorijos:

Investuoti ar neinvestuoti? Arba mokesčių miražai investuotojams 2009 m.

2009-01-08 parašė Mindaugas Gedeikis

2009 m. reformuota mokesčių sistema neabejotinai paveiks asmenis, investuojančius į akcijas ar kitas finansines priemones. Atskiras investuojančių asmenų grupes mokesčių reforma paveiks skirtingai.
 
Investuotojai, įsigyjantys finansines priemones ilgesniam laikui (ilgalaikiai investuotojai) paprastai pajamas gauna dividendų forma. Nuo 2009 m. dividendai apmokestinami (1) 20% gyventojų pajamų mokesčio tarifu ir dar (2) papildomai reikės mokėti sveikatos draudimo įmoką, kuri yra 6 % nuo mokamų dividendų. Tiesa, bendra metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka negali būti mažesnė kaip 9% nuo 12 MMA, t. y. 864 Lt (9% x 12 x 800) (išskyrus asmenims, kurie taip pat dirba ir pagal darbo sutartis ar draudžiami valstybės lėšomis).
 

Kategorijos:

Pajamų, gautų iš pasirinkimo sandorių, apmokestinimas

2008-09-14 parašė Mindaugas Gedeikis

Valstybinė mokesčiu inspekcija (VMI) laikosi pozicijos, kad jei bendrovė suteikia teisę gyventojui, nesusijusiam su ja darbo santykiais, ateityje įsigyti jos akcijų (pasirinkimo sandoris, angl. stock option), o gyventojas vėliau šią teisę parduoda, laikoma, kad gyventojas gavo išvestinės finansinės priemonės pardavimo pajamų, todėl tokios pajamos apmokestinamos taikant 15% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą. Tuo tarpu, jeigu darbuotojas, turintis teisę ateityje įsigyti darbdavio bendrovės akcijų (pasirinkimo sandoris), šią teisę parduoda, laikoma, kad darbuotojas gavo su darbo santykiais susijusias pajamas. Jei darbuotojas šią teisę parduoda jau nebebūdamas tokią teisę suteikusios bendrovės darbuotoju, tokios pajamos vis tiek laikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis ir apmokestinamos taikant 24% GPM tarifą. Ta pati tvarka taikoma ir tais atvejais, kai darbuotojas pasinaudoja pasirinkimo sandorio suteikta galimybe gauti piniginę išmoką, atitinkančią skirtumą tarp akcijų įsigijimo kainos ir akcijų rinkos kainos sandorio įgyvendinimo dieną. VMI tokias pajamas laiko su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, nes esą jos savo esme yra darbuotojo lojalumo skatinimo priemonė. Tačiau vargu ar tokia argumentacija pagrįsta. Daugiau informacijos - VMI tinklapyje bei GPM įstatymo komentare.

Kategorijos:

Akcijų įsigijimo kaina pagal Pelno mokesčio įstatymą mažinant įstatinį kapitalą

2008-09-13 parašė Mindaugas Gedeikis

2008-09-01 Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pateikė apibedrintus paaiškinimus apie tai, kas laikoma turto įsigijimo kaina pagal Pelno mokesčio įstatymą (PMĮ). Paaiškinime be kitų atvejų taip pat aptariamas atvejis, kai Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka siekiant panaikinti bendrovės balanse įrašytus nuostolius yra mažinamas bendrovės įstatinis kapitalas sumažinant akcijų nominalią vertę. Tokiu atveju laikoma, kad akcijų įsigijimo kaina bendrovės akcininkams nesikeičia. Ji lieka ta pati, kokia buvo iki šių akcijų nominalios vertės sumažinimo. Daugiau informacijos galima rasti VMI tinklapyje.

Kategorijos:

Pajamų, gautų iš prekybos valiutomis, apmokestinimas

2008-08-04 parašė Mindaugas Gedeikis

2008-07-28 Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pateikė paaiškinimus dėl pajamų, gautų iš prekybos valiutomis, apmokestinimo. FOREX valiutų rinkoje prekiaudami gyventojai patys savarankiškai priima sprendimus ir duoda atitinkamus pavedimus brokerių kompanijai dėl sandorių sudarymo. Jeigu tokia prekyba gyventojai verčiasi tęstinį laikotarpį, laikoma, kad gyventojai gauna individualios veiklos pajamų. Individualios veiklos pajamomis laikomas skirtumas, susidaręs tarp valiutų porų, t.y. pinigais gauta nauda (toliau – pajamos). Gyventojų gautomis pajamomis šiuo atveju laikytinos sumos, pervestos į gyventojų asmenines banko sąskaitas. Gyventojų gautos iš prekybos valiutomis individualios veiklos pajamos, apmokestinamos tokia tvarka: jeigu gyventojai nusprendžia iš gautų individualios veiklos pajamų neatimti leidžiamų atskaitymų, tai jie moka 15% pajamų mokestį nuo visos gautų pajamų sumos. Jeigu iš gautų pajamų gyventojai nusprendžia atimti leidžiamus atskaitymus, tai individualios veiklos pajamos (skirtumas tarp gautų pajamų ir leidžiamų atskaitymų sumos) apmokestinamos taikant 24% pajamų mokesčio tarifą. Tais atvejais, jeigu gyventojai gautų pajamų iš atsitiktinių prekybos valiutų rinkoje sandorių, t.y. jų veikla neatitiktų individualią veiklą apibrėžiančių kriterijų, tai tokios jų pajamos turėtų būti apmokestinamos kaip kito turto pardavimo pajamos, taikant 15% pajamų mokesčio tarifą.

Kategorijos: