Investicinės bendrovės

Ar investicinės įmonės visada užtikrina investuotojų teisių apsaugą?

Pastaruoju metu į teismus vis dažniau kreipiasi finansų maklerio įmonės ir investicines paslaugas teikiančios kredito įstaigos (toliau – investicinės įmonės) dėl sutarčių nevykdymo ir skolos iš investuotojų priteisimo. Kaip paaiškėja vėliau, skolingi lieka ne investuotojai, o patys ieškovai. Taip atsitinka dėl to, kad investicinės įmonės, dar prieš pradėdamos teikti investicines paslaugas, pažeidžia jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
 
2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (toliau – MiFID), Finansinių priemonių rinkų įstatymas (toliau – FPRĮ), Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintos Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklės (toliau – Taisyklės) ir kiti teisės aktai užtikrina aukščiausio lygio investuotojų (investicinių paslaugų vartotojų) teisių apsaugą, kuri susideda iš trijų pagrindinių investicinės įmonės pareigų grupių:
 

Mokesčių oazė investiciniams fondams Lietuvoje

Vyriausybės įvykdyta mokesčių reforma yra stipriai kritikuojama, tačiau ne viskas yra taip blogai. Liko nesugriauta palanki mokestinė aplinka, kurioje gali veikti investiciniai fondai ir investicinės bendrovės.

Lietuvoje nuo 2008 metų turi teisę veikti ne tik suderintieji investiciniai fondai ir investicinės bendrovės, kurie veikia pagal ES teisės reikalavimus, bet ir specialieji investiciniai fondai (investicinės bendrovės). Tai privataus kapitalo (angl. private equity), alternatyvieji (angl. hedge funds), nekilnojamojo turto fondai, taip pat fondai, investuojantys į kitus fondus.