Pastaruoju metu į teismus vis dažniau kreipiasi finansų maklerio įmonės ir investicines paslaugas teikiančios kredito įstaigos (toliau – investicinės įmonės) dėl sutarčių nevykdymo ir skolos iš investuotojų priteisimo. Kaip paaiškėja vėliau, skolingi lieka ne investuotojai, o patys ieškovai. Taip atsitinka dėl to, kad investicinės įmonės, dar prieš pradėdamos teikti investicines paslaugas, pažeidžia jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
 
2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (toliau – MiFID), Finansinių priemonių rinkų įstatymas (toliau – FPRĮ), Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintos Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklės (toliau – Taisyklės) ir kiti teisės aktai užtikrina aukščiausio lygio investuotojų (investicinių paslaugų vartotojų) teisių apsaugą, kuri susideda iš trijų pagrindinių investicinės įmonės pareigų grupių: