Dažniausiai teisę į būsto neliečiamybę suvokiame kaip apsaugą nuo konkrečių fizinių pažeidimų, pavyzdžiui, neteisėto patekimo į būstą. Tačiau neretai atsitinka taip, kad fiziškai mūsų būsto niekas lyg ir neliečia, tačiau gyvenimas namuose tampa tikra kančia dėl tokių veiksnių kaip nemalonūs kvapai, tarša, triukšmas ar pan. To priežastis gali būti netoliese įsikūrusi gyvulių auginimo ferma, fabrikas, sąvartynas, ar tiesiog kitų žmonių interesų nepaisantis kaimynas. Patiriantiems tokio pobūdžio suvaržymus svarbu žinoti, kad jų teisės į sveiką ir švarią aplinką bei būsto neliečiamybę gali būti ginamos teisinėmis priemonėmis.

Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, taip pat Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje teisės į būsto neliečiamybę turinį aiškina plačiai, nurodydamas, kad asmuo turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą, reiškiančią ne tik teisę į atitinkamą plotą, bet ir teisę į ramų, netrukdomą naudojimąsi juo.

Lietuvos teisinėje sistemoje taip pat yra įtvirtintos ir teismų taikomos nuosavybės teisių gynimo priemonės. Nuosavybės teisės nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, gali būti ginamos reiškiant taip vadinamą negatorinį ieškinį (Civilinio kodekso 4.98 str.). Pareiškus tokį ieškinį savininkas turėtų įrodyti du dalykus: pirma, kad jis yra turto savininkas; antra, kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai.

Neretai nemalonūs kvapai yra tiesiogiai susiję ir su aplinkai daroma tarša, o aplinkos tarša neigiamai veikia žmonių sveikatą. Taigi tokiais atvejais problema taip pat gali būti sprendžiama ginant teisę į sveiką ir švarią aplinką, sveikatą. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 7 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta, kad vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, suinteresuota visuomenė turi teisę reikalauti, kad būtų nutrauktas kenksmingas ūkinės veiklos objektų poveikis aplinkai. Taip pat įstatymuose numatyta tvarka gali būti skundžiami valstybės institucijų veiksmai suteikiant licencijas ar leidimus tokiai ūkinei veiklai. Jeigu neteisėtais veiksmais padaryta žalos sveikatai, gali būti reiškiamas reikalavimas atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

Lietuvos teismų praktikoje jau yra sėkmingų pavyzdžių ginant žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką bei netrukdomą naudojimąsi būstu. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal kaimo bendruomenių ir gyventojų ieškinį, įpareigojo Jusevičių kaime veikusį kiaulių kompleksą nutraukti vykdomą veiklą (2013-01-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-112/2013).

Pažeistų teisių gynimą palengvina neseniai įsigalioję Civilinio proceso kodekso pakeitimai dėl grupės ieškinio. Paprastai dėl aplinkos užterštumo ar nemalonių kvapų kenčia ne vienas žmogus, o didelė dalis tam tikroje vietovėje gyvenančių žmonių. Pagal neseniai įsigaliojusią tvarką, ne mažesnė kaip dvidešimt fizinių ar juridinių asmenų grupė, atstovaujama advokato, gali pateikti bendrą ieškinį teisme. Tokiu būdu kiekvienam asmeniui nereikia teikti atskiro ieškinio, ginčas gali būti išnagrinėtas daug efektyviau ir ekonomiškiau.

Taigi nebūtina savo namuose nuolat kęsti nepatogumus dėl nemalonių kvapų, didelio triukšmo ar oro užterštumo. Pasinaudojant teisinėmis priemonėmis galima veiksmingai apginti savo pažeistas teises.