Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2023-06-14 dienos nutartyje pasisakė dėl to, ar operacijos, atliktos su kriptovaliuta (BTC), atitinka individualios veiklos požymius.

Teismas priminė, kad LVAT praktikoje aiškinant individualios veiklos sąvoką yra konstatuota, jog vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą. LVAT be kita ko pažymėjo, jog tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį.

VMI, išanalizavusi ir įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus ir informaciją, bankų, trečiųjų asmenų, pareiškėjo metinių pajamų deklaracijų duomenis, bei VMI informacinėse bazėse turimą informaciją, nustatė, kad pareiškėjas nedeklaravo kito turto (kriptovaliutų arba virtualių valiutų) pardavimo pajamų (nagrinėtu laikotarpiu apmokestintos taikant 15 proc. tarifą), nepagrįstai šio turto pardavimo pajamas priskyrė virtualių valiutų prekybos individualios veiklos pajamoms (nagrinėtu laikotarpiu apmokestintos taikant 5 proc. tarifą), nedeklaravo visų virtualių valiutų ir banko sąskaitose gautų pajamų, kurios priskirtinos kitoms pajamoms.

Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo, jog pareiškėjo bitkoinų (BTC) pardavimo veikla neturi individualiai veiklai būtinų veiklos tęstinumo ir ekonominės naudos gavimo požymių. Todėl jo gautos virtualių valiutų pardavimo pajamos pagrįstai buvo priskirtos ne individualios veiklos pajamoms, o kito turto pardavimo pajamoms ir atitinkamai apmokestintos.

LVAT teisėjų kolegija sutiko su tokiu vertinimu. Pareiškėjas teigė, kad jis 2017 m. rugsėjo mėn. suformavo investicinį kapitalą, lygų 750 BTC. Tuo tarpu tiek mokesčių administratorius, tiek Mokestinių ginčų komisija, tiek pirmosios instancijos teismas įvertino, kad pareiškėjas 750 BTC gavo ne kaip investicinį kapitalą, o kaip atlygį už savo suteiktas marketingo paslaugas. LVAT palaikė poziciją, jog atlygis už marketingo paslaugas neįrodo, kad BTC turtas įgytas siekiant jį investuoti, kad tas atlygis gautas kaip tęstinės pareiškėjo individualios veiklos epizodas. Papildoma aplinkybė tokiai išvadai yra ta, kad pareiškėjas, tik gavęs 750 BTC atlygį, registravosi individualios veiklos vykdytoju, t. y. 750 BTC įgijimas dar nebuvo individualios veiklos proceso dalis. Pagal bylos duomenis vėliau pareiškėjas BTC įgijo santykinai labai mažai. Be to, vėliau BTC buvo konvertuotas atsiskaitymams už kitus turto objektus (be kita ko, nekilnojamąjį turtą), o vien tai, kad jis buvo konvertuotas gaunant pajamas, nepaneigia to, jog jis buvo naudojamas atsiskaitymams, o ne ekonominės naudos gavimui.

Byloje pripažinta, kad nagrinėtu atveju mokesčių administratorius neįvertino pajamų BTC virtualia valiuta gavimo momento, kuris yra reikšmingas, sprendžiant dėl mokesčių mokėtojo gautų pajamų dydžio, dėl ko buvo galimai neteisingai apskaičiuotas mokėtinas GPM bei su juo susijusios sumos, todėl klausimas dėl mokėtino GPM ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo buvo perduotas nagrinėti iš naujo.