Viešojoje erdvėje dažnai girdime, kad koks nors valstybės ar savivaldybės įmonės arba valstybei ar savivaldybei priklausančios viešosios įstaigos, uždarosios akcinės ar akcinės bendrovės vadovas (direktorius) padarė šiai įmonei žalos, švaistė įmonės pinigus, pirko ar nuomojosi nereikalingus brangius automobilius, sudarė sandorius su savo vaikų įmonėmis, kūrė fiktyvias darbo vietas, skyrė nepagrįstas premijas ir t. t.

Prieš septynerius metus (t. y. 2010-03-01) įsigalioję Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) pakeitimai leido įstatuose numatyti supaprastintą UAB akcijų perleidimo tvarką. Tai turėjo pagerinti sąlygas tiek pradedantiems verslą, tiek investuotojams lanksčiau valdant bendroves bei atliekant investicijas. Tačiau neretai buvo vengiama tvirtinti įstatus, kuriuose numatyta supaprastinta akcijų perleidimo tvarka. 2016-10-17 priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas c. b. Nr. e2-2769-392/2016 išsklaidė galimas abejones.

Daugiabučių namų savininkų bendrijos turėtų palengvinti butų savininkų teisių ir interesų įgyvendinimą. Deja, praktikoje bendrijos ne visada veikia taip, kaip turėtų. Problemos dažniausiai kyla dėl bendrijų pirmininkų savavališko veikimo ar pareigų nevykdymo, butų savininkų teisių ir interesų pažeidimo. Kaip buto savininkui apginti savo teises, jei susikalbėti ir susitarti neįmanoma?

Mokesčių teisėje galioja taisyklė, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau pasitaiko atvejų, kai Valstybinė mokesčių inspekcija, tikrindama praėjusių penkerių metų laikotarpį, reikalauja pagrįsti ir ankstesnių metų duomenis.