Nuo kitų metų pradžios įsigalios nemažai reikšmingų Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimų. Naujovės aktualios tiek vartotojams, tiek verslininkams.

Dažniausiai teisę į būsto neliečiamybę suvokiame kaip apsaugą nuo konkrečių fizinių pažeidimų, pavyzdžiui, neteisėto patekimo į būstą. Tačiau neretai atsitinka taip, kad fiziškai mūsų būsto niekas lyg ir neliečia, tačiau gyvenimas namuose tampa tikra kančia dėl tokių veiksnių kaip nemalonūs kvapai, tarša, triukšmas ar pan. To priežastis gali būti netoliese įsikūrusi gyvulių auginimo ferma, fabrikas, sąvartynas, ar tiesiog kitų žmonių interesų nepaisantis kaimynas.

Paprastai palūkanų už naudojimąsi paskola dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Tačiau kartais, pasibaigus nustatytų palūkanų taikymo terminui ir derantis dėl naujų palūkanų, sutarties šalims nepavyksta pasiekti abiems pusėms priimtino susitarimo. Tokiu atveju bankai paprastai vienašališkai nustato palūkanų normą, kurią kredito gavėjas yra priverstas mokėti. Ar toks bankų elgesys yra teisėtas ir ką tokioje situacijoje gali padaryti kredito gavėjai?

Neretai daugiabučio namo buto savininkams kyla abejonių, ar pagrįstai namo bendrosios nuosavybės administratorius ar bendrija reikalauja apmokėti išlaidas, patirtas remontuojant tam tikras namo dalis. Kiekvienas daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas kartu yra ir namo bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Įstatymas įpareigoja bendrosios nuosavybės bendraturčius prisidėti prie bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų. Tačiau ne visais atvejais name atlikto remonto išlaidos yra susijusios su bendro turto išlaikymu ir išsaugojimu. Dėl to svarbu tinkamai atskirti, kada buto savininkui kyla pareiga apmokėti bendro turto remonto išlaidas, o kada tokia pareiga nekyla.