Tinklaraščio įrašai

  • Dar kartą sumažintos įmokos į pensijų fondus. AG Invest advokatų profesinės bendrijos parama pensijų fondų dalyviams

    AG Invest nuotrauka

    2009 m. balandžio 23 d. Seime buvo pritarta Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisoms, kuriomis dar kartą siekiama sumažinti įmokų į pensijų fondus dydį. Kaip jau ne kartą buvo minėta (Įmokos į pensijų fondus sumažintos. Ar teisėtai?, Ar įmokų į pensijų fondų dydžio sumažinimas neprieštarautų Konstitucijai?), tokie pakeitimai, manytina, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės (teisėtų lūkesčių) principui, nuosavybės neliečiamumui bei lygybės įstatymui principui.

  • Mokesčių oazė investiciniams fondams Lietuvoje

    Mindaugas Gedeikis nuotrauka

    Vyriausybės įvykdyta mokesčių reforma yra stipriai kritikuojama, tačiau ne viskas yra taip blogai. Liko nesugriauta palanki mokestinė aplinka, kurioje gali veikti investiciniai fondai ir investicinės bendrovės.

    Lietuvoje nuo 2008 metų turi teisę veikti ne tik suderintieji investiciniai fondai ir investicinės bendrovės, kurie veikia pagal ES teisės reikalavimus, bet ir specialieji investiciniai fondai (investicinės bendrovės). Tai privataus kapitalo (angl. private equity), alternatyvieji (angl. hedge funds), nekilnojamojo turto fondai, taip pat fondai, investuojantys į kitus fondus.

  • Kokiomis sąlygomis turėtų būti skelbiamas AB ,,Panevėžio statybos trestas“ akcininkų oficialus pasiūlymas?

    Mindaugas Gedeikis nuotrauka

    2009-04-03 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) galutinai patvirtino, kad AB ,,Panevėžio statybos trestas" (PST) kontrolę turintys akcininkai privalo pateikti privalomąjį oficialų pasiūlymą supirkti likusias PST akcijas. Šioje byloje teismas pasisakė dėl oficialaus pasiūlymo instituto. Be to, po teismo nutarties paskelbimo kyla klausimų, kokiomis sąlygomis turi vykti oficialus pasiūlymas.

     

    Vertybinių popierių rinkos įstatymo (2002-04-01 redakcija), kuris galiojo kontrolės atsiradimo metu, privalomo pasiūlymo kainos nustatymo taisyklė įtvirtinta 19 str. 2 d. Numatyta, kad privalomo pasiūlymo kaina turi būti ne mažesnė nei didžiausia VP, kuriuos siūlytojas įsigijo per 12 mėn. iki peržengdamas ribą, kai įgyjamas atitinkamas kiekis VP, kaina. Manytina, kad, pagal teismų nustatytas aplinkybes, 2003-04-09 galėtų būti ta diena, kai buvo įgyta kontrolė (tam, kad būtų tiksliai nustatyta, reiktų peržiūrėti akcijų įsigijimo operacijas). Taigi kaina turėtų būti ne mažesnė nei didžiausia kaina, kurią mokėjo kontrolę įgiję asmenys per 12 mėn. iki 2003-04-09.

  • Investuotojas fizinis asmuo galės bankrutuoti

    Mindaugas Gedeikis nuotrauka

    Atrodo, dalies investuotojų, kurie investuotoja kaip fiziniai asmenys ir kuriems investicijos šiais sunkiais laikais nenusisekė, svajonės skelbti bankrotą artimiausiu metu gali išsipildyti. 2009-03-24 Seime buvo pateiktas Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas.

  • Ar opcionai, išrašyti darbuotojams, yra finansinė priemonė?

    Mindaugas Gedeikis nuotrauka

    Lietuvoje opcionai (pasirinkimo sandoriai), kurie suteikia darbuotojui teisę ateityje įsigyti darbdavio bendrovės akcijų, nepripažįstami finansinėmis priemonėmis, jei tokie opcionai yra parduodami darbdaviui, t. y. nėra įgyvendinami įsigyjant akcijų. Tokią praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009-02-06 nutartis adm. b. Nr. A822-172/2009). Teismas šiuo atveju finansinėmis priemonėmis laiko tik akcijas, kurias galima įgyti pasinaudojus opcionu, o ne patį opcioną.

      

    Teismas analizavo situaciją, kai darbuotojai, pagal su jais sudarytomis opcionų sutartimis, akcijų neįsigijo ir šių akcijų nepardavė, tačiau gavo piniginę išmoką, lygią skirtumui tarp akcijų viešo pasiūlymo kainos ir opciono vykdymo kainos. Teismas padarė išvadą, kad tokiu atveju išmokėtos piniginės išmokos negalima traktuoti kaip vertybinių popierių pirkimo-pardavimo. Tokia išvada daroma, nes asmuo neįvykdė opciono, t. y. neįsigijo akcijų ir negalėjo jomis laisvai disponuoti, buvo išmokėta vienkartinė išmoka už opciono atsisakymą, darbuotojai (opciono turėtojai) neinvestavo lėšų, kad įgyvendintų opcioną, taip pat ir negavo pajamų už akcijų pardavimą. Teismo laikosi pozicijos, kad tokios pajamos traktuotinos kaip susijusios su darbo santykiais ir savo esme tai yra darbuotojo lojalumo skatinimo priemonė. Todėl atitinkamai ir apmokestinamos.

  • Akcininkų susirinkime akcininkų nebūtina registruoti pasirašytinai

    Aivaras Aleksiejevas nuotrauka

    Spaudoje, manytina, neteisingai nurodoma, jog visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai „registruojami akcininkų registravimo sąraše pasirašytinai“.

     

    Šiuo metu galiojančios Akcinių bendrovių įstatymo redakcijos 21 str. 4 d. nurodyta: visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai registruojami akcininkų registravimo sąraše. Kaip matome, registravimo pasirašytinai nėra reikalaujama. Todėl tai nėra būtina.

  • Investiciniai fondai negali bankrutuoti

    Aivaras Aleksiejevas nuotrauka

    Investicinių fondų vienetų kainoms krentant žemyn, aktualus tampa klausimas – ar investiciniai fondai gali bankrutuoti?

     

    Bankroto procedūros, nustatytos Įmonių bankroto įstatyme, taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (išskyrus tam tikras teisines formas). Investicinis fondas Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme apibrėžiamas taip – tai veiklos forma, kai bendrosios dalinės nuosavybės teise juridiniams ar fiziniams asmenims priklausantis turtas valdymo įmonės valdomas patikėjimo teise. Taigi investicinis fondas nėra juridinis asmuo. Todėl bankroto procedūros investiciniams fondams netaikomos. Paanalizuokime plačiau.

  • Įmokos į pensijų fondus sumažintos. Ar teisėtai?

    Mindaugas Gedeikis nuotrauka

    2009 m. sausio 17 d. paskelbtas įstatymas, kuriuo sumažintas pensijų įmokos dydis. Šis dydis anksčiau buvo 5,5% pensijų fondų dalyvių (būsimų pensininkų) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Liko tik 3%. Nuo 2011 m. vėl turėtų būti 5,5% (jeigu įstatymų leidėjas nepersigalvos). Tokie Pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimai, manytina, nėra teisėti. Tai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės (teisėtų lūkesčių) principui, nuosavybės neliečiamumui bei lygybės įstatymui principui.

     

    Reiktų pritarti Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto (kuriuo vetavo Seimo bandymus mažinti įmokas) nuostatai, kad asmenys turi teisę ir teisėtą lūkestį reikalauti, kad valstybės prisiimtas įsipareigojimas pervesti įstatymų nustatyto dydžio įmokas būtų vykdomas arba dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo jiems būtų teisingai kompensuoti susidarę praradimai.

  • Investuoti ar neinvestuoti? Arba mokesčių miražai investuotojams 2009 m.

    Mindaugas Gedeikis nuotrauka

    2009 m. reformuota mokesčių sistema neabejotinai paveiks asmenis, investuojančius į akcijas ar kitas finansines priemones. Atskiras investuojančių asmenų grupes mokesčių reforma paveiks skirtingai.

     

    Investuotojai, įsigyjantys finansines priemones ilgesniam laikui (ilgalaikiai investuotojai) paprastai pajamas gauna dividendų forma. Nuo 2009 m. dividendai apmokestinami (1) 20% gyventojų pajamų mokesčio tarifu ir dar (2) papildomai reikės mokėti sveikatos draudimo įmoką, kuri yra 6 % nuo mokamų dividendų. Tiesa, bendra metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka negali būti mažesnė kaip 9% nuo 12 MMA, t. y. 864 Lt (9% x 12 x 800) (išskyrus asmenims, kurie taip pat dirba ir pagal darbo sutartis ar draudžiami valstybės lėšomis).

  • Ar įmokų į pensijų fondų dydžio sumažinimas neprieštarautų Konstitucijai?

    Mindaugas Gedeikis nuotrauka

    Kalbama, kad koalicija, formuojanti naująją Vyriausybę, ketina sumažinti įmokų į pensijų fondus dydį. Šiuo metu pensijų įmokos dydis yra 5,5% pensijų fondų dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos taip vadinamos „Sodros“ įmokos. Iškyla klausimas, ar tokie planai, jei jie būtų realizuoti, būtų teisėti. Ar tai neprieštarautų Konstitucijoje įtvirtinam teisinės valstybės principui, nuosavybės neliečiamumui bei lygybės įstatymui principui?

     

    Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad keičiant teisės aktus pakeitimais negalima paneigti asmens įgytų teisių ir teisėtų interesų. Asmenys, žinodami, kad pagal įstatymus į jų pensijų fondų asmenines sąskaitas bus pervedamos konkretaus dydžio įmokos, ir pagrįstais tikėdamiesi, kad įmokos nebus sumažintos ar panaikintos, sudarė sutartis ir tapo pensijų fondų dalyviais. Tokiu būdu įgijo teisę į nustatyto dydžio įmokas. Toks asmuo pagrįstai tikėjosi, kad ši jo teisė bus valstybės saugoma ir ginama. Taigi asmeniui į jo pensijų fondo asmeninę sąskaitą mokamos įmokos negali būti sumažintos ar išvis panaikintos. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas. Nepažeidžiant teisinės valstybės principo įmokos į pensijų fondus galėtų būti sumažintos tik tiems asmenims, kurie sutartis dėl dalyvavimo pensijų kaupimo sistemoje sudarytų įsigaliojus naujai tvarkai.

Puslapiai

Lankstumas

Atsižvelgdami į Kliento poreikius galime pasiūlyti lanksčias sąlygas

98 %

Laimėjome 98 proc. bylų teismuose

Dėmesys

Skirsime Jums ypatingą dėmesį

Kontaktai

AG Invest advokatų profesinė bendrija

 

 adresas: Žalgirio g. 88, 210, Vilnius, Lietuva

Paslaugas teikiame visoje Lietuvoje
Paslaugas teikiame visoje Lietuvoje
(Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir kt.)

 tel. +370 685 31925
 el. p.: info@aginvest.eu

 

 

kodas: 302247995
PVM kodas: LT100004957611

 

Priimame atsiskaitymus Bitcoin'ais, Ethereum ir kita kriptovaliuta

a. s. Nr.: LT25 7044 0600 0661 8152
SWIFT kodas: CBVILT2X

 

Advokatas Aivaras Aleksiejevas
 el. p.: aivaras.aleksiejevas@aginvest.eu
 tel. +370 685 31924

Advokatas Mindaugas Gedeikis
 el. p.: mindaugas.gedeikis@aginvest.eu
 tel. +370 685 31925

Advokatė Lina Urbanavičienė
 el. p.: lina.urbanaviciene@aginvest.eu
 tel. +370 650 34204

Kaip mus rasti