Fiziniai asmenys, prekiaujantys akcijomis ir kitais vertybiniais popieriais (VP), žino, kad pajamos, gautos pardavus VP, yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Iki šiol buvo įprasta, kad apskaičiuojant VP pardavimo apmokestinamąsias pajamas iš jų buvo atimamos VP įsigijimo išlaidos laikantis VP įsigijimo eiliškumo taisyklės (FIFO metodo). Tokios pozicijos laikėsi ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tačiau 2011 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT arba teismas) išaiškino (adm. b. Nr. A556 – 2164/2011; adm. b. Nr. A442-2316/2011), kad ši taisyklė taikoma ne visais atvejais.
Baigiant analizuoti klausimus, susijusius su REPO sandoriais, ir su jais susijusias teisines rizikas, šioje pranešimo dalyje aptariami kredito įstaigų ir FMĮ atsakomybės klausimai.
Toliau analizuojant temą apie kreditų įstaigų ir FMĮ klaidas, susijusias su REPO sandoriais, ir dėl to atsirandančius investuotojų nuostolius, būtina aptarti, kokios pareigos investuotojų atžvilgiu dažniausiai yra pažeidžiamos.
Pastaroji finansų krizė atskleidė, kad valdant riziką, susijusią su investicijomis, būtina įvertinti ir teisinę riziką arba bent jau į tai atkreipti pakankamą dėmesį. Pavyzdžiui, bankas ar kita institucija, teikdama investicines paslaugas, gali pažeisti savo sutartinius įsipareigojimus ir tinkamai neatlikti savo pareigų, numatytų teisės aktuose ar sutartyse. Tai gali lemti nuostolių atsiradimą ar jų padidėjimą investuotojui. Šiame pranešime trumpai analizuojami kai kurie klausimai, susiję su taip vadinamais atpirkimo arba REPO sandoriais, ir su jais susijusios teisinės rizikos.
Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, dėl akcininkų susirinkimo sušaukimo, kapitalo mažinimo, pertvarkymo ir kt., akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės gali viešai skelbti pranešimus. Iki šiol galiojęs reglamentavimas numatė vienintelį būdą skelbti bendrovių viešus pranešimus. Vieši pranešimai galėjo būti skelbiami tik spaudoje, t. y. viename iš Lietuvos dienraščių. Nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigalioję Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai suteikė galimybę viešus pranešimus skelbti elektroninėje erdvėje.
Nuo 2010 m. sausio 1 d. priimti Civilinio Kodekso pakeitimai, kurie supaprastino juridinių asmenų registravimo ir likvidavimo procedūras, palengvino steigimo dokumentų ir registro duomenų keitimo tvarką.
Siekiant supaprastinti bendrovių valdymą bei sumažinti administracinę naštą 2009 m. gruodžio 15 d. priimtas Akcinių bendrovių įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Įstatymas turėtų įsigalioti 2010 m. kovo 1 d. (tam tikros nuostatos 2010 m. spalio 1 d.). Aptarsime svarbiausius pakeitimus.
Siekiant supaprastinti bendrovių steigimo procedūras pakeistos nuostatos dėl uždarosios akcinės bendrovės steigiamojo susirinkimo. Anksčiau iki bendrovės įregistravimo turėjo būti šaukiamas steigiamasis susirinkimas, kuris daugeliu atveju būdavo tiesiog formalumas. Įsigaliojus įstatymui steigiamasis susirinkimas uždarojoje akcinėje bendrovėje galės būti nešaukiamas, jeigu pagal įstatus visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo bendrovės organo nariai bus nurodyti steigimo sutartyje (steigimo akte).
Pirmasis privataus juridinio asmens steigimo etapas yra steigimo dokumentų ruošimas. Šis procesas pareikalauja nemažai ekonominių išteklių ir laiko sąnaudų, todėl kartais juridinio asmens steigėjai jau pirmajame etape būna priversti atidėti savo planus. Visai neseniai įsigalioję Individualių įmonių (toliau - IĮ) ir Akcinių bendrovių (toliau – AB) įstatymų pakeitimo ir papildymo įstatymai išsprendžia prieš tai minėtą problemą, palengvina steigėjų naštą ir gerina verslo aplinką.
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos internetiniame tinklapyje (www.ukmin.lt) yra pateiktas Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriuo siekiama gerinti verslo aplinką ir skatinti jo kūrimą bei plėtojimą.
Įstatymo projekte siūloma mažinti uždarosios akcinės bendrovės įstatinio kapitalo dydį nuo 10 tūkst. Lt iki 1 tūkst. Lt. Taip pat siūloma panaikinti nustatytą akcininkų skaičiaus ribą, nes, kaip teigiama Ūkio ministerijos aiškinamajame rašte dėl nustatyto maksimalaus akcininkų skaičiaus praktikoje kyla nemažai problemų, kai akcinės bendrovės yra pertvarkomos į uždarąsias akcines bendroves.
Šiuo metu galiojančios Akcinių bendrovių įstatymo redakcijos 21 str. 4 d. nurodyta: visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai registruojami akcininkų registravimo sąraše. Kaip matome, registravimo pasirašytinai nėra reikalaujama. Todėl tai nėra būtina.
2017 metais gautas metines pajamas privaloma deklaruoti iki 2018 m. gegužės 2 dienos (pildomametinės pajamų deklaracijos GPM308 forma). Šiame straipsnyje aptariami atvejai, kada reikia ir kada nereikia deklaruoti pajamų, gautų iš prekybos kriptovaliutomis 2017 metais. Aptariami atvejai neapima atvejų, kai pajamos yra gautos iš „ofšorinių“ (tikslinių) teritorijų.
Gyventojai ne tik perka ar parduoda bikoinus ar kitas kriptovaliutas. Už kriptovaliutas taip pat yra perkamos paslaugos ar prekės, įsigyjami net automobiliai ar nekilnojamasis turtas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) bitkoinus ir kitą kriptovaliutą laiko nematerialiu turtu. Tad kyla klausimas, kaip apmokestinamas gyventojas, pirkiniui įsigyti panaudojęs kriptovaliutą.
Lietuvos bankas vienas pirmųjų pasaulyje išleido vertybinių popierių požymių turinčių žetonų siūlymo (angl. Security Token Offering, STO) gaires.
STO – tai kapitalo pritraukimo būdas, kai vietoj akcijų, obligacijų ar kitų finansinių priemonių išleidžiami žetonai (virtualus turtas, kripto turtas), kurie juos įsigijusiems asmenims suteikia panašių teisių kaip akcininkams, obligacijų ar kitų finansinių priemonių savininkams. Išleidimo procesas vyksta pasitelkiant paskirstytųjų duomenų technologiją (angl. Distributed Ledger Technology).
Paskelbus karantiną Lietuvoje pacientams teikiama tik būtinoji pagalba. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad ir sveikatos priežiūros specialistai šiuo atveju turi ne tik pareigų, bet ir teisių.
AG Invest advokatų kontoros advokatai padėjo apginti kliento teises ir teisėtus interesus byloje, kurioje Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) neteisėtai ir nepagrįstai buvo paskyrusi sankcijas ir neišmokėjusi dalies paramos lėšų.
Padėjome apginti kliento teises byloje, kurioje žemesnės instancijos teismai nepagrįstai buvo priteisę žalą, atsiradusią turto pardavimo iš varžytynių proceso metu. Plačiau skaitykite www.teismai.lt